Ligos

Bet ir sugebėk tu man taip susirgi per šventes, aišku ilgąjį savaitgalį, ir dar smarkiai... Aš ir vėl gabi šioj srity. Šįkart nei iš šio nei iš to prigriebė plaučių uždegimas. O kad tai rimta ir pagulinėjimas ant sofos nepadės, supratau tik tada, kai darėsi labai sunku kvėpuoti... Tad nori nenori teko apsilankyti II ligoninėj. Bet turbūt kaip ir prieš pusantrų metų neatrodžiau labai rimtas ligonis. Tad ten dirbančios ir savo reikalais plepančios (net ir sirgdama turiu gerą klausą, tas tikrai ;) ) bobulės nusiuntė į infekcinio priimamąjį. Kaip dabar pagalvoju, net pačiai keista kad ten nušliaužiau...
Bet svarbiausia, vaistai veikia, viskas po truputį gerėja. Tik jėgų ir energijos galėtų greičiau atsirasti... nes dabar net kojos niežti (naujas mėgstamas mano išsireiškimas :) ) kaip nesinori gulėti. Bet pabandžius negulėti greit tenka vėl grįžti į lovą... Užtat tv atsižiūrėjau turbūt už tris metus.
Taip ir prabėgo ta savaitė ir šventės. Kaip ir šiandien, kai abi zuikes išsivežė močiutė ir dar nusivedė už tilto gėlių pasiskinti. Žinoma, Ignėjos pažadai pačiai eiti greit baigėsi. Bet laimei, kai negali eiti ji dar gali bėgti, tad vis šiokia tokia išeitis. ;) Ech, kaip aš norėjau ten būti... Lygiai taip pat, kaip rytdienai suorganizavus abiejų zuikių ir tėčio apsilankymą vaikų velykėlėse norėčiau ten būti. Nieko, gal kitamet...