Taip ir bėga dienos: skubant, bėgant, darant begales darbų, pasipykstant, susitaikant, pasijuokiant iš paršelio ir t.t. Juokinga ta mūsų kiaulytė, su savo norais ir pretenzijom, ir begaliniu smalsumu. Kai išleidi pasilakstyt į kambarį o vėliau tvarkai narvelį, būtinai ateina pasižiūrėt ką darai ir dar pasilipus nosį kiša. :) Ir barasi, kai kas nepatina. :D Visai kaip mano vaikai.
Vaikai irgi juokingi. Ypač ryte, kai reikia keltis į darželį. Tada Ignėja tokių perliukų mesteli... Kad ir šiandien. Jau buvo pabudusi, atmerkusi pusę akies ir šypsojosi tokia apsimiegojusia šypsena. Paskui atsisėdo ir įsispoksojo į mane. Paklausiau kas atsitiko, o ji ir paaiškino: aš žiūriu ir galvoju, kitos voveriukų (čia jos darželio grupė) mamos kažkokios keistos ir netokios, o tu tai ir normali ir visai graži atrodai...
Vos sulaikiau juoką, bet ir dabar prisiminusi krizenu. Įvertinimas. :)
Sekmadienį su Silvija buvom muzikiniam teatre. Pagaliau vaikiška premjera! Žiūrėjom šį
Kiek smalsu buvo ar patiks. Pirmą kartą ėjom į operą. Pirmas minutes kiek paraukė nosį, bet panašu, kad patiko ir labai. Paprasčiausiai per daug nesigilino, kad visi herojų vardai susiję su muzika ir aš ne viską galėjau paaiškinti.Ir man visai nieko, ypač kostiumai.... Silvija jau naują norą dėl ateities profesijos turi- būti kostiumų dailininke. :) Ech, geras laikas, kai dar svajoja per daug nepaveikta visuomenės nuomonių apie geras profesijas ir negalvoja apie atlyginimus. Jei ką, šiuo metu renkasi tarp mikriuko vairuotojos, gydytojos ligoninėje ir kostiumų dailininkės teatre. O su Ignėja viskas aišku. ;) Net neklausta labai užtikrrintu balsu išaiškina, kad užaugus vairuos žemagrindį 4 troleibusą, ir jokio kito numerio. :)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą