Voverytė

Voverytė

2015 m. gegužės 28 d., ketvirtadienis

Diena kaip tyčia

Aš vis suku galvą, ar maniškėms netyčia išeina taip, kad viena siautėja, o kita būna šilkinė, ar jos susitaria. Nors ir dėl antro varianto nenustebčiau. Nes abu paršeliai kitai siautėjant visada sugeba prislinkti, išaiškinti kaip mane myli ir dar pabrėžti kokia sesė bloga. Nors tikrai neatsimenu nei karto kai būčiau pasakius būti kaip sesė, kad palyginus kai siautėja. Kai tik Ignėjai pristojo nuo venerių tebesitęsianti krizė, Silvijai visu smarkumu prasidėjo penkių su puse krizė. Ir neaiškinkit, kad nebūna. Būna. :) Ir paauglystė tokiam amžiuj būna. O kaip paaiškinti, kodėl Silvija paprašius nuo lūpų nusivalyti po ledų likusį šokoladą puolė į ašaras, kad ji negraži? Stivėjau ir mirksėjau. O pridėjus visus kitus siautėjimus ir išgalvojimus turbūt po šiandien kokia sauja žilų plaukų padaugėjo....

Bet kaip nors...
čia Facebooke užmatytas fantastiškas projektas. Daug netikėtų minčių kuo penktokai nori būti užaugę. Maniškės ir vėl viską žino, ko jos nori. Silvija suaugus kurs mašinas su oro pagalvėm kiekvienam keleiviui (gal ir yra  tokių, kas žino. Bet galima kurti naujas ;) ). O Ignėja matyt prisiminė senas kalbas apie merus, prezidentus ir valdžia. Nes ji bus valdžia. Mano. :) Ir greitai, kai sueis septyni. Štai taip.:)

Ir nors taip ir nespėjau parašyti apie šeimos ekskursiją Petrauskų muziejuj, kas nebuvo labai verta apsilankyti. Buvom sužavėti ir mes, ir vaikai užimti. Gi ne taip dažnai šitaip būna muziejuje su vaikais.

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą