Kažkokia mistika, treti metai Silvija daržely, treti metai panašiu laiku serga. Pirmais metais buvo ausų uždegimas, kažkuo sirgo ir pernai, nes Silviją tik į šventę atvedėm. Šiemet vėl...
Nors šįkart prigriebė pirmiausiai mane, tik kitaip. Sinusitas... Sužinojau, ką tai reiškia... O praeitas (taip taip, praeitas, o ne šis) savaitaglis prasidėjo labai samgiai. Buvo daug lauke, buvom renginy P. Stulgos lietuvių rautinės muzikos instrumentų muziejuje. Paties muziejaus vis dar nemačiau, bet labai smagiai pasiklausėm apie sekmines, piemenukus, pašokom, pažaidėm ir lietuviškus skudučius iš žolės padarytus išbandėm. O abi panelytės ne tik piemenėlių apsiaustus išbandė, bet ir vainiką žaidimui su karvės ausytėm. :)
O paskui mane vakare kad ligos prigriebė, tai sekmadienį geru oru jau džiaugėsi tik tėtukas su vaikais. Užtat pirmadienį mano mažiulei pasireiškė rotas visu gražumu... Net keista, kad šįkart sunkiau prigriebė Ignėją, nes paprastai Silvija smarkiausiai pasigaudavo visas ligas. Bet jai blogai tebuvo dieną. O mažiukas daug gulėjo, daug snaudė, laimei daug gėrė. Ir vienu metu tragišku balseliu dėstė: mama, bet aš niekada nepasveiksiu... Pasveiko. :) jau nuo vakar vadovauja už tris, primas pasveikimo požymis. :)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą