Pirmas braidymas jūroj šiemet ir šeimos šventė

Ir sutapk tu man taip, kad abimes darželyje šiemet buvo šeimos šventė, o ne mamos ar tėčio, ir dar tą pačią dieną, trečiadienį. Laimei, darželis tas pats ir salė viena, tai bent tuo pat metu negalėjo būti. :) Pirmiausiai buvo Ignėjos. Juokingi tie trimečiai -keturmečiai, pažioplinėjanatys, baisiai savim patenkinti ir linksmi. Bet šoko, dainavo ir visks labai puikiai skmabėjo. Tik mažokai jų buvo... O Ignėja ramiai mamai skirtą gėlę įteikė sesei, nes ji benešant paprašė. :)
Pas Silviją jau didesni, visas vaidinimas apie Zuikių mokyklą su įterptom dainom ir šokiais. :) Silvija buvo zuikienė ir dar lopšinę atskirai padainavo. Ir visi tėvams įteikė savo darytas ir nudažytas molines žvakides.

O kitą rytą, nors ir abejojom iki pat vėlaus vakaro ir dvidešimt kartų tikrinau oro prognozes, kurių visos žadėjo skirtingai. Bet visgi pasiryžom palaikyti tėčiui kompaniją ir išdardėjom į pajūrį. Bevažiuojant kiek lietaus gavom, bet po to nors ir buvo šalta ir vėjuota, visą laiką švietė saulė. Į priekį teko skubėti, tad taip be didelių sustojimų persikėlėm keltu ir atvažiavom į Nidą. Ir kiek neplanuotai pakliuvom į tėčio darbinį renginį Nidos mokykloj. NEs jis labai neatsargiai užsiminė, kad ten vaidins darželinukai, Silvijos atkaklumas padarė savo, o ir mokykloje labai džiugiai mus pasitiko. Ignėja žinoma renginio neišbuvo, bet paskui abi labai skaniai kirto sumištinius su dešra mokytojų kambary, jų nuostabai raukė nosį prieš susmuštinius su žuvim ir kiekviena proga iki ausų šypsojosi. mes kol tėtis kitus darbinius reikalus tvarkė dar pasisupom ant supynių ir pajudėjom atgal. Dar planavom raganų kalne sustoti, bet pamatę kiek mašalų atidėjom tuos planus vėlesniai vasarai.  Bet užtat Smiltynėje persiovėm į guminius ir lėkėm tikrinti jūros.

Taip taip, pabraidyti. Sekti paskui bangą ir trauktis atgal. Vaikščioti pakrante, daryti "trekšt" kriauklėms, žiūrėti į praskrendančius paukščius. Tik buvo šalta... Neveltui storas striukes įsimetėm, tikrai pravertė. O dvi valandos pralėkė bematant, ir Ignytę vos įkalbėjau grįžti atgal. Ir ilgam įstrigom Klaipėdoj, žaidimų aikštelėj parke. Ech, gaila tokios pačios, su tokiu pačiu išdėstymu Kaune nėra....
Kitą dieną vėl buvo daug lakstymo paskui tėtį. Bet pamtėm tamsios spalvos jūrą Palangoje

Vel gerą valandą pradūko abi žaidimų aikštelėj ir išskubėjom į Klaipėdą. Kol tėtis dirbo užkandom ir gal dvi valandas pražaidė toj pačioj žaidimų aikštelėj parke. Tad taip ir išėjo, kad buvo ne dairymosi kelionė, o žaidimų. Bet dairymuisi lauksim šiltesnių ir geresnių orų. Po to vėl teko grįžti į Palangą, kur tėtis į teikė Mėlynąją vėliavą. Silvija jau aišku atsimena tokius dalykus, o Ignytei buvo įvykis, visoms bobutėms aplink buvo išpasakota, kad čia jos tėtis. :)