Daug golbolo ir daug lietaus

Taip jau atsitiko, kad smalsytės Silvijos dėka mes šiuo sportu tiesiog gyvenom. Net tėtis tris rungtynes pamatė. O Ignėja ramiai valgė sausainius, piešė, tik kai reikalas būdavo paplodavo viena laisva ranka sau per petį ir žinoma, garsiai skanduodavo "Lietuva!". Dar tiesa su krūva dėdžių ir tetų spėjo susimojuoti ir oro bučkių pasiuntinėti. Gera būti mažai ir žaviai, ar ne? :)
O Silvija tiesioga juo gyveno: pyko kai nesisekdavo, žadėjo daugiau niekada nedraugauti su suomiais ir ten nevažiuoti (ir ką man tai primena, ką? :D ). Suskaičiavom, kad iš viso su Silvija matėm kokias devynias rungtynes, ir dar kelias po truputį. Jau šypsojausi, kai paskutinę dieną su mumis sveikinosi čekų treneris, krūva su šiuo sportu kažkuo susijusių žmonių ir pagaliau supratau klausimą "Kieno jūs?". Visi manė, kad esam kažkieno iš žaidėjų giminės ar draugai. Lietuviai užėmė trečią vietą ir aš tikrai jais labai didžiuojuosi. Ir džiaugiuosi, kad visi radom naują įdomią ir nenuobodžią sporto šaką.

O šiaip daug lijo... Nors šiandien tai visai nesutrukdė lietaus tarpe išeiti su lietaus kelnėm ir naujais vandens šautuvais išsidūkti. Jau seniai nebuvau jų mačius tokių laimingų.