Jų buvo daug, net trys. Bet kadangi su mano laisvadieniais jie visai nesusiję, tai net nelabai pastebėjau... Šeštadienį per karščius išleidau paneles su tėčiu į vienos iš jų krikšto tėčio sodą pasiturkšti baseiniuke ir bandyti dvynukus iš doros kelio išvesti. Gal per maži dar truputį, nespėjo, bet esu tikra, kad sugebės. Betgrįžo prisidūkę, laimingos, pilnos įspūdžių ir pasakojimų. :) Gal turintiems sodus-kaimus su baseinais tai ir kasdienybė (užuomina- kvieskit į svečius :P), bet maniškėms tai buvo tikrai puiki atrakcija. O dar buvo proga tiesiai nuo krūmų prisiragauti uogų, kepti dešreles ir daug siausti.
Sekmadienį nuo karščio bėgom į pavėsį prie mokyklos su visa kambarine palapine. O kiek džiaugsmo ir kjuoko būdavo, kai ją nupūsdavo.
O pirmadienį anksti ryte visgi nuvažiavom prie karjero. Tiesa kiek suvėlinom ir buvom apie 7,30. Nors planavom būti dar anksčiau. Dar nekaršta, bet jau šilta. O žmonių buvo daug. Dauguma vaikštančių ir sportuojančių, bet keli ir besimaudantys. Silvija pagaliau išdrąsėjo ir pradūko su ratu. O mes su Ignėja tyrinėjom žuvytes, su tėčiu žiūrėjo ir skaičiavo jau ūgtelėjusius ančiukus, iš širdies taškėsi ir net nepastebėjom kaip praėjo pusantros valandos. O apie devynias jau prisirinko daugiau žmonių. Vakarop mūsų laukė pustuštis burbuliatorius. Ir aš buvau suabejojus ar kas ateis, ir dėl Operetės Kauno pilyje, irdėl to, kad ilgasis savaitgalis. Bet mes buvom. ir vėjas burbulams buvo labai tinkamas. ;)
Tik tokį matyt svarbaus žmogaus elgesį pamatėm... Pagrindinė stovėjimo aikštelė buvo užtverta ir įleido tik su leidimais ir išrinktuosius. Mums beeinant atvažavo kažkokia persona su EFL 844. Aš suprantu, kad kartais reikia su mašina nusileisti iki pat renginio vietos. Bet nors suprask nesugalvoju, kokia prasmė įvažiavus į aikštelę staiga pasukti ir dideliu greičiu nuvažiuoti pro garsujį kauno tualetą ir vėl pasukti į aikštelę, pasidairius nuvažiuoti žole kur reikia. Matyt ne visi, pvz. aš, esam tokie protingi...
O vakare neturėjom kito pasirinkimo kaip važiuoti į Čečėnijos aikštę himno giedoti. Prieš tai dar buvo liaudies dainavų koncertėlis su pasakojimais apie tautinį kostiumą.
Žmonių buvo nedaug, pagrinde pensijinio amžiaus arba arti jo, keletas su anūkais, viena šeima su jau paaugliais vaikais ir mes. Artėjant himno giedojimui prisijungė 4 pareigūnai paradinėmis uniformomis. Kiek nustebau, kai atėjo žmonės iš greta esančio alaus baro Pivorius ir prisijungė. Ir aišku, labai didžiavausi savo dviem uikėm, kurios iš visos širdies giedojo himną, mokėjo beveik visus žodžius(čia ne tik mano, bet ir didelis darželio grupių auklėtojų nuopelnas, labai joms ačiū už tai). Neakcentuoju to patriotiškumo kiekvienam žingsnyje, bet tikiuosi, kad užaugusios jos netaps tuo jaunimu, kuris kramsnodamas kebabus praėjo ir net nestabtelėjo. Pamatysim kaip bus. :)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą