Golbolas

Ech, turbūt negerai, kai jau maišau ne tik kelinta mėnesio diena, bet ir kelintadienis? Bet jei ką tikrai ne iš nuobodulio ar neturėjimo ką veikti. Vakar daugdaug dirbau, tad tik pakeliui užsukome pažiūrėti tų apmegztų medžių Laisvės alėjoje. Man gražu. Ir panelėms patiko. Tuoj nulėkė pačiupinėti.
O šiandien ištesėjau Silvijai pažadą ir iškeliavome į sporto halę žiūrėti Golbolo Europos čempionato (ir kartu atrankos į parolimpines žaidynes). Dar ir pasigooglinti teko, kad papildyčiau kažkada seniai, kai dar turėjau laiko pažiūrėti žinias, užfiksuotus faktus. Turbūt kaip ir daugelis, žinojau, kad tai aklųjų ir silpnaregių riedulys, norint sudaryti vienodas salygas būna su raiščiais, ar kaip pavadinti, ant akių ir turim stiprią vyrų nacionalinę komandą. Tad abi su Silvija entuziastingai, Ignėja kiek susiraukus žygiavom į varžybas. ir reikia pasakyti, kad buvau labai maloniai nustebinta. Tikrai įdomu! ir tie du kėlinukai po 12 min. tiesiog praskrieja. Kiekvienos komandos po tris žaidėjus išeina į aikštelę. Teisėjas visų paprašo tylos, kad žaidėjai girdėtų kur  rieda kamuolys ir jį pagautų/atmuštų. Nors man vis tiek mistika kaip tai galima padaryti.
Pirmosios buvo Lietuvos varžybos su Čekija. Pralaimėjom... Bet kiek buvo intrigos.:) Ir iš savęs mintyse juokiausi, kad būčiau kiek per agresyvi sirgalė. Kai paskutinę sekundę lietuviams pralaimėjus į pabaigą atėjusi Suomijos rinktinė puolė ploti ir džiaugtis, net pati nepajutau, kaip sušnabždėjau f*** Finnish. Nerėksi gi kai vaikas šalia, nes teks aiškinti ką sakau. bet matyt labai išraiškingai, nes kad gavau mirksnį ir šypseną iš vieno suomių trenerių ar pagalbininkų... Ne, nenuraudau. Tik buvo kiek juokinga, kai jis ir per kitas rungtynes praeidamas pamojavo...

Į  pirmąsias rungtynes atėjom per žaidėjų pristatymą, kuris vyko likus 15 min iki pradžios. Bet kai pabuvom dar dvejas, taip ir nesupratau kodėl prieš nacionalinių komandų rungtynes nebuvo giedamas himnas.
Vėliau pikčiuką Ignėją įsiūliau tėčiui ir su Silvija vėl atlėkėm žiūrėti rungtynių. Pirmiausiai Ukrainos su belgais. Turbūt nereikia klausti už ką man liepė Silvija "sirgti". Už ukrainiečius, nes jų labai gražūs tautiniai šokiai. :D o man koks skirtumas. Buvom turbūt vienintelės tiesiogiai su šia sporto šaka nesusiję žiūrovės... bet ukrainiečiai laimėjo. :) Ir turbūt šiek tiek nuopelnų galima priskirti ir šiai aktyviai sirgalei. ;)

Į lietuvių rungtynes jau daug daugiau žmonių prisirinko. Švedai buvo sutriuškinti, nors tai buvo rungtynės dėl antros vietos grupėje. Bet įvarčių buvo daug ir tikrai nebuvo kada nuobodžiauti. Tuo pačiu Silvija anglų kalbos pramoko, nes jai baisiai rūpėjo ką ten teisėjas vis sako. :)
O ryt, jei tik nelis teks kaip nors pėsčiom nukeliauti nuo stotelės iki sabonio centro, bet jau žinau, kad niekur nedingsiu, nes Lietuva žais su Ukraina.