Paspirtukai

Net susimąsčiau, ką maniškės labiau mėgsta- dviračius ar paspirtukus. Turbūt pagal nuotaiką. Arba pagal tai, ką tėvai sutinka imti. ;) O šiandien pagaliau įgyvendinom seną seną planą- išbandėm pro šilainius einantį dviračių taką. Kas pėsčiom, tai yra aš, o kas su paspirtukais. Žinoma, viso neįveikėm, gal pusę, bet buvo labai smagi pramoga su sustojimu žaidimų aikštelėj. Bet smagiausias turbūt buvo Ignėjos atradimas, kad riedant lygiu keliu nuo kalno nereikia spirtis, o tik kartais pastabdyti. Kaip gera būti trimete. :D

Daug čia visko buvo per praėjusią savaitę. ir darbų, ir šiek tiek pramogų. Lydėjom tėtį į pajūrį, tik vėl pataikėm, kai buvo iškelta raudona vėliava ir teko apsiriboti pabraidymu ant kranto, tai yra laukti kol bangos ateis iki mūsų.

Dar Palangos botanikos sode išuostėm daug rožių ir kitų gėlių. Nors ir jau žydėjimas į pabaigą, buvo labai gražu. Tik "pagauti" mano paneles nesimaivančias prieš fotoaparatą irgi sudėtinga užduotis.

 Dar straipsnio delfi sugundyta įkalbėjau šeimyną sustoti Klaipėdoj, Senojoj čeburekinėj. Tik panašu, kad Renaldas daugiau jokių mano pasiūlymų apie maistą neklausys. :D Dydis tiesa atitiko, bet už ką tos visos pagyros nežinau. Nes pralaužus vieną čebureką visa lėkštė jau plaukė aliejum. Ir pas kaimyną prie gretimo stalo matėm taip pat. Kiti du buvo valgomi. Lyginant su pirmuoju tai jau skamba neblogai....

Ir dar daug skaitom vakarais. Be mumių, maniškėms labai patiko ši, labai labai paprasta, bet neatsižiūri meškiukų:

Siužetas labai paprastas, meškiukai kasdien girdi, kad jie patys mieliausia, bet vieną kartą ima ir susidomi ar tikrai.