Bėgo bėgo ir prabėgo

Čia apie šiandieną. Nors visi atsikėlėm anksti, beveik nieko nespėjom. Ir vėl bėgte. Bent jau aš. Bet pliusas ir čia yra, ištvermė. :D Turbūt niekada taip lengvai, neuždusdama ir sakyčiau gan greit neskuodžiau į autobusą/troleibusą kaip dabar.
Šiandien mums netyčia papuolė vestuvių diena. Vienas Renaldo pažįstamas vedė. Dar mano draugė. O trečiasis, nors ir tik iš toli spėtas pamatyti, buvo mano buvęs klasiokas. Tas, su kuriuo sėdėjau pirmoj klasėj ir vis bandydavo susodint pradinėse. Seni geri laikai. Pamenu, man tada baisiai juokinga atrodė, kad jo vardas toks pats kaip mano tėčio. :)
O besisukiodama apie Rotušę pamąsčiau, kad tie be poros savaičių 4 metai labai jau greit prabėgo (nebūčiau aš, jei iškart sau nepaprieštaraučiau  - bet vaikai vis tiek  lėtai auga, nors tu ką. :D ). Juk ir tada lėkėm, lijo vienu metu, nebuvo šilta. Ech, dabar daug ką daryčiau kitaip. Vis paerzinu padaužiukų tėtį, kad jei kartu pratempsim 10 metų, galėsim žygiuoti dar ir į bažnyčia susituokti.

O kalbant apie kitus dalykus, jau pastebėjau savo naują "darbą" - sekioti paskui mažiuką, parduotuvėje išdydžiai žingsniuojančią ten, kur jai reikia. Ir dar reikia gerokai pasistengti įtikinti, kad mums reikia į kitą pusę. ;) Bet geriausia pasiųsti sesę, tada abi eina. Jei tik vyresnioji kažką pamačius staiga nepersigalvoja. :D

O aš po truputį bandau įveikti pasiskolintą knygą. Jau turbūt antra savaitė, kaip bandau. daugelio išgirtą:

Antra irgi laukia. Na nežinau nežinau. Ne visai mano tipo knyga. Bet įveiksiu. :)