Mąstau

Dar viena diena, kai nieko nespėju, lakstau ir viskas vyksta kitaip, nei planavau. Ir gera žinia, kad vieno draugo šeimoje gimė mergytė. :)
Šiandien vos neprameigojau, bet kadangi nuo nuolatinio lakstymo mano fizinė forma ne tokia ir bloga, į mažės yamahą vis dėlto spėjom. Gražu žiūrėti į tuos mažius. Tiksliau mažes, nes šiandien tebuvo trys mergaitės. Ir visos labai skirtingos. Bent jau pamokėlėj. Mėja negali užsičiaupti, nustoti maivytis ir pravaikšto kur jai reikia didžiąją pamokėlės dalį. Justė labai ilgai sėdi ir žiūri iš padilbų. Ir dažniausiai pasirenka kokį kampą. O Ignėja... :D Atskira kalba. bent pusę laiko būna labai rimta ir susikaupus. paskui šypsenų jau daugiau. Bet nuo manęs nesitraukia ir labai pavyzdingai daro viską, ką rodo ir kiti daro. Kaip juokiausi, vaikas žino ko čia atėjo. :)
Ir šiaip, mažoji pamaiva puikiai kopijuoja sesę. Prieš išeidama keliauja pažiūrėti į veidrodį ir sau pasišypsoti. O šiandien pasigriebė sesės rankinuką. Gražiausia buvo nuėjus, kai Mėja akivaizdžiai taikėsi griebti rankinuką-pelę, o Ignėja pasakė "neee", parodė "nu nu nu" ir dar dūrė piršteliu į save parodydama, kieno tas rankinukas.:)

Dabar jau baiginėju darbus, zuikiai jau senokai parpia. O aš mąstau apie savo vaikigalius. Žinoma, kai kieno nuomone aš turbūt per daug jas saugau. bet iš kitos psuės tvirtai tikiu, kad mano užduotis pasirūpinti, kad joms būtų viskas gerai ir jos jaustųsi saugios ir laimingos. Šiandien su drauge kalbėjom, kad jos trimetį nori perkelti pas didesnius. Ilga istorija, kurios nemanaau, kad turiu teisę pasakoti. Bet turbūt visi mane pažįstantys žino, kad tokiomis aplinkybėmis lengvai nepasiduočiau. Taip, teisybė, visi mes skirtingi. Vaikai irgi. bet kai pagalvoju, kad susiklosčius tokioms aplinkybėms Silviją bandytų iškelti pas penkiamečius ir jai ten būtų sunku prisitaikyti, susirasti draugų ir didelė tikimybė, kad ji daug laiko praleistų liūdnai žaisdama kampe, žinau, kad taip lengvai tai nepavyktų. jau geriau keisčiau darželį ir plėšyčiausi lakstydama tarp dviejų darželių. man vis sukasi galvoj Silvijos mintis: Mama, kai aš žinau, kad tu mane apginsi, man tada nebaisu ir aš viską galiu. Bet kaip gera žinoti, kad yra kas tave apgina, myli ir rūpinasi...