Mano mažajam plepsiukui jau du. Kaip pati išdidžiai pūsdama žvakutes išaiškino, ji jubabatė. Jubiljatė, jei kas nesuprato. :D Ir jei ką jai suėjo visai ne du, o keturi, tiek kiek sesei. O jei Silvija pamąsčius pasako, kad tokiu atveju jai šeši, suraukia smakriuką ir graudžiu balsu aiškina: ir man tada šeši, aš diiidelė.
Didelis plepsiukas tai tikrai. Silvija dviejų dar tik atskirais žodžiais kalbėjo, o Ignėja sakiniais varo. Net ir paprasčiausius dalykus klausia. Pvz. klijuijant lipduką visad klausia sakiniu: mama, kur klijuoti?
Arba kitas pokalbis: Mama, noriu šokolado. Kiek? - klausiu. Norėčiau du, išsišiepus atsako.
Ir labai smagu, kai gali kalbėtis ir sužinoti aks toj mažoj galvelėj dedasi. Pvz už;opo tėčiui ant kojos ir stovi patenkinta. O paklausus ką daro atsakė: Aš taip žaidžiu.
Kadangi po sirgimų dar neina į darželį, tai siaučia pas močiutę ar su tėčiu per dienas. Prajuokino abi savaitgalį. Ignėja pakibino silviją patempdama už megztuko, o ši atsakė: ignėja, neliesk mano inkstukų. Aš net galvą pakėliau, iš kur vaikas tokius žodžius žino. O paklausta ramiai paaiškino. Žinau, nes močiutė mane muša per inkstukus. Aš jau vos juoką laikau, nes esu tikra, kad buvo ne taip ir perklausiu ar tikrai. Silvija pasidairo ir puola ieškoti patvirtinimo pas sesę: Ignėja, pasakyk kad tikrai. ir ko mažė nepadarys dėl sesės. :D Ima už rankos, linksi baisiausiai ir pritaria: tikrai mušė per insktukus.
O jei rimtai, tai gerai, kad žiūri močiutė, nes jei taip pasakotų apie auklę, tikrai kažkas sukirbėtų viduj... O dabar užtat turim kaip močiutę erzinti. ;)
Bet nors ir kaip draugautų, dėl žaislų sugeba pasistumdyti, nes nei viena nenori nusileisti. Ryte jau subariau. Paskui iš garsų supratau, kad vėl vyksta santykių aiškinimasis. Ir eidama koridorium matau, kaip tempia lėlę abi į savo pusę. bet tik pamatę mane tarpdury abi staigiai apsikabino ir stovi su tooooookiom dirbtinėm šypsenom. Žino kaip susktis iš padėties. :D
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą