Jau po Kūčių vakarienės, vaikai miega. Ir nos iš tiesų nemėgstu švenčių, jos tiesiog ima ir ateina. O abiejų padaužų akytės tiesiog ima žibėti išgirdus žodį šventės. Kaip ir mūsų vaikystėje.
Kelis Kalėdų seneliai jau buvo (Megoj, Lėlių teatre, daržely abiejose grupėse, bet apie tai atskirai), o ryt ryte bus paliktos dovanos ir po Egle. Silvijai pats didžiausias klausimas kelintą ateina senelis ir kodėl būtent tokią valandą. O kai atsakiau, kad nežinau kelintą, pasiūlė palaukti ir pažiūrėti. :D
Ech, smagu kai vaikai dar tiki Kalėdų seneliu. Aš turbūt nustojau tikėti gal 5-6 m., kai aukštai aukštai spintoj radau dovaną, kurią vėliau gavau iš Kalėdų senelio. O maniškės kaip bebūtų keista nesmalsios. Už džiovyklės su skalbiniais, tarp maišų su rūšiuojamais rūbais (sesei palikti, atiduoti, dar bandyti parduoti) dėžė su darželio dovanom stovėjo gerą savaitę. Kitais metais to aišku nebedarysiu, nes mažė daug didesnė "tikrintoja" nei sesė.
Darželyje taip jau išėjo, kad abi "Eglutės" buvo tą pačią dieną. Tad neliko nieko kito kaip pasiimti mamadienį. Silvija iškeliavo į darželį, o mažoji bent 100 kartų pasitikslino ar tikrai eisiu kartu ir būsiu su ja. Kadangi auklėtoja (pernai ji buvo ir Silvijos auklėtoja) pasiūlė atsivesti Silviją, neturėjau kur dingti. Be to, jau per vakaronę buvo akivaizdu, kad kartu su sese mažąjai daug drąsiau. Ir tikrai, mano mažasis rožinis kiškis vis klausinėjo kur sesė. Ir į ratelius ėjo tik su sese. Tik baisiai pasipiktino, kad Kalėdų senelis jai neatnešė dovanų, nors buvom tiek apie tai kalbėję. Ir kokia akivaizdžiai didelė ir drąsi ji buvo tarp tų mažiukų. Kalėdų senelis pranoko visus lūkesčius. ir vaikus įtraukė, ir tėvus. Atėjęs tik pradėjo klausti kas padės nešti maišką, o Silvija su Ignėja jau tempė jį prie eglės. O pasklausus kieno tėtis ar mama drasųs, Silvija su Ignėja visus perrėkė, kad mano. :) laimei, tik lazdą reikėjo palaikyti. :) Vaikai "parodė" programėlę, o tėvai irgi buvo įtraukti į naujoviškos "Eglutė skarota" suvaidinimo versiją. Ir žinoma, dovanos. Bet žiūrint į mažąją, smagiausia dalis jai buvo pietūs grupėje. Sėdėjo ir išsišiepusi kirto kotletą. :D
Žinojau, kad Silvijos grupė ruošia Senelės pasaką. Bet tiesa sakant tikėjausi kiek kitaip. Juk ten mišri grupė, kur daugiau kaip pusė priešmokyklinukai. tai kažkaip naiviai maniau, kad jie sakys tą eilėraštį. Bet ne, eilėraštį SKAITĖ iš knygos auklėtoja. Visos trys mažosios buvo snaigės, o keturi mažiukai- nykštukai. Bet didieji kai kurie turėjo po kelis vaidmenis. Kaip mane knisa toks požiūris į mažesnius... Dar padainavo. Ir Kalėdų senelis atsivedė už save didesnį nykštuką ir šiaip, buvo blankokas...
Oi, daug laiko ir nervų man tas organizavimas kainavo. Nes tokių nesupratingų ir nesidominčių mamų dar nebuvau sutikusi... Tikrai nemaniau, kad kuri mama gali pareikšti, kad vaikas gali gauti dovanų tokią knygą kokią jau turi, ir tėvai turi paruošti, kad gerai sureaguotų. Arba pasiūlyti visiems dovanoti blizgančių tušinukų. :D
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą