Voverytė

Voverytė

2013 m. gruodžio 8 d., sekmadienis

Savaitgalis

Greit praėjo diena, bet smagiai. :) Negi kitaip gali vykti gimtadienio šventimas? ;) Juk būna tortas, kai galima dešimt kartų dainuoti Su gimimo diena ir abiems pūsti žvakutes. :) taip taip, tėvai ir seneliai visada tam pasiduoda. ;) Žaisti su dovanomis, ruošti šokius. ir dabar juokinga prisiminus, kaip mažė pavyzdingai šoko sesės "Mano batai buvo du" iš lašeliukų ir kur reikia ir nereikia pavyzdingai smarkiai trepsėjo koja. :) Dar buvp proga padeklamuoti mokamą eilėraštį. AIšku, vietom žodžius galima suprasti tik žinant, bet ir tai šaunu. O gražiausia pradžia: Vietoj Buvo buvo kaip nebuvo Ignėja ramiai sako: buvo buvo ir nebuvo. :) Tai žinom, kad taip. :P

Ir  Kalėdų senelis Mėgoje. Mes seni bambekliai tėvai kas be ko pastebėjom, kad papuošimai viduje tie patys. Bet vaikams, žinoma, patiko. Ir eglutė patiko. Gal tik to naujo Papildytosios realybės žaidimo nesuprato. Bet buvo Kalėdų senelis, kuriam Silvija tuoj pat nulėkė duoti rankos ir kartu nusifotografuoti. Tik paskui dar po nosim pabambėjo, kad per daug Kalėdų senelis išsipuošė ir neteisingai apsirengė. Pasirodo, drabužiai turi būti tik raudoni be papuošimų. ;)
O mažoji nėjo. Su savais argumentais, kurių, laimė, Kalėdų senelis negirdėjo. Pasirodo, Kalėdų senelis yra senas ir negražus. O iš pasigyrimų močiutei žinant, kad Ignėja su savo pūstu sijonu šiandien buvo labai graži, galima daryti aiškią išvadą, kad gražūs su negražiais nesifotografuoja. :P

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą