Kaskart vis pagalvoju, kaip smagu, kai amžius tarp viakų nedidelis, nes dar puikiai atsimenu ką didžioji darydavo tokio amžiaus kaip mažoji. Iš kitos pusės, būtų didesnis - sugalvočiau kitų pliusų. :)
o dabar tiesiog norėjau papasakoti vieną mažojo plepsiuko beveik kasdienį klausimą. Ignėja išėjusi į lauką visada pakelia galvytę ir paklausia: O kur mamulis? Čia jei ką reikia suprasti mėnulis. :D Silvijai jis niekada nerūpėjo. O mažiukui reikia. Ir koks laimingas balselis būna, jei mėnulį pamato. :) Ir kokia plačia šypsena apdovanoja, kai aš paklausiu: kas mamos mėnulis? Ir tuoj nuskamba laimingas balselis: aš mamos mamulis. O Silvija būtinai atsišaukia: aš saulė. Bent jau dėl šito niekada nesiginčija kuri yra kuri. :)
Užtat visada prajuokina, kai kuri nors geria. Tiksliau dažniausiai mažiukas susirūpina, ir aiškina: sese (tėtuti), ne visą, ne visą! nors tikrai neatsimenu, kad kada sesė būtų jai ko nors nepalikus, o tuo labiau tėtis. :)
Gruodžio dienos bėga ypač greit. Silvija su Dominante dainavo koncertėlyje tėvams ir Megoj. . Šįkart jaudinosi labiau nei Lašeliukuose. Gal ir dėl to, kad prieš tai kelias savaites sirgo ir žinojau, kad vienos dainos žodžių nelabai žinojo. Gražu žiūrėti į mažiukus, kuriems vis dar svarbu pamatyti mamą ir tėtį, kad veiduose atsirastų šypseną. Į mažę, kuri visiems aplink pasigyrė, kur jos sesė. Ir į Silviją, kuri lygiai taip pat giriasi sese ir pusė baimių dingsta, kai ši atbėga pas ją. :)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą