Plepsiai

Kažkokia pagreitinta savaitė pakliuvo. Nes jau ketvirtadienis, o tų darbų ir planų tiek daug... Tiek darbinių, tiek kitokių.
Sekmadienis pralėkė labai greit. Negi būna kitaip su savaitgaliais? be to, juk turėjom didįjį planą- nuvažiuoti iki Rotušės aikštės pažiūrėti apmegztos eglutės. Tik tie mezginiai kas be ko mums įspūdį su padaužiukų tėčiu darė. Panelės kas be ko gražiai nusifotografavo ir jau rankos buvo ištiestos į karuseles. Tik čia pomėgiai išsiskiria nuo mažų dienų. Silvijai vis dar labai patinka traukinukai, o mažiui labiau patinka mašinytės. :) Tad ir stovėjom, šypsojomės, mojavom. Kaip Silvija sakė: tikra šventė, su karuselėm. Vėliau apėjom aikštę, išbandėm supamus arkliukus, įlindom pasidairyti į eglę. Ignėja vis komentavo, kad čia eglė, didelė, jai patinka, ir liūdnu veidu skundėsi, kad namie eglės dar nėra. Na, ką darysi, nėra tai nėra. Bet šį savaitgalį jau bus. :)
Dar grįžtant sustojom pavalgyti. Auga kavinių mėgėja, kuri vis suka galvelę mastydama, kuo pagrįsti poreikį valgyti kavinėse. Jau ko tik negirdėjau: ir kad mama neskaniai gamina, ir kad namai toli. Šįkart sužinojau, kad namie mes tiek maisto neturim, kiek ji suvalgys. ;) Vieta keistoku pavadinimu, bet daug ir skanaus, ir dar įperkamo maisto: Senjorų užeiga. Rekomenduoju. :) Iki soties prisikirtom, panelės ir pašokt spėjo ir su padavėju susidraugaut. :)

O paskui vėl įprastai- būreliai, seneliai, namai. Jau prasideda kalėdiniai koncertai. Pirmasis šiandien, ir mano pamaiva nužiūrėjusi mano įprastą darbinę aprangą (vis tiek, dirbant biure tai nėra džinsai ir eilinis megztinis) pareiškė: -Mama, o tau tėtis neperdavė, kad ir mamoms reikia pasipuošti? Tai jau puošiausi, kas beliko. Pagal panelės pageidavimus. :) Ir turbūt neblogi pageidavimai buvo, jei visi darbe puolė girti, kad šiandien labai pasipuošus ir gražiai atrodau. ;) Dar lauks dainavimas Megoj, folkloro studijos vakaronė.
kadangi vakar buvo labai smalsu kas ten vyksta "Mėtaujoj", o tuo labiau, kad tėtis buvo su abiem vaikais, trumpiau pietavau ir nulėkiau pažiūrėti už ką ten pinigus mokam. :) ir reikia pasakyti, kad negaila nei vieno lito. Jie ten taip smagiai dainuoja, šoka. Mažoji labai aktyviai prisidėjo. Su tooookia šypsena viską darė. O gražiausia buvo po būrelio- pati priėjo prie vadovės, užvertė galvą ir pasakė: aš lankysiu. :)
Tai nieko kito neliko kaip sutikti. :)