Kaip anksčiau stebino ir juokino didžioji, taip dabar linksmina mažiukas. Kol kas ne tiek "išmintimi", kiek gražiai sudėliotais naudojamais išsireiškimais ar dar savotišku tarimu.
Mano mėgstamiausias ir aprašytas jau, kad ji "mano mamulis" (mėnulis). Dar mėgsta bet kur nueidama, net į kitą kambarį, atsisukusi pasakyti: atia mama, grįšiu. :) Arba paliepta atsaiprašyti visada prideda ir savo: Atsiprašau atleidžiu. Gi reikia apsidrausti. :D Ką žinai ko vėl tie suaugę nori. ;)
O vienas iš paskutiniųjų topų buvo prieš keletą naktų, kai pabudusi vidurš nakties baisiai liūdnu veideliu (mažoji tikra grimasų meistrė, kas Silvijai visai nebuvo būdinga) pasiskųsti: Mama, man nuobodu. na taip, sutinku, miegoti yra labai nuobodu. :)
Ir šiaip pas mus tylu ir nuobodu turbūt nebūna. Kai mažoji pradėjo lankyti Mėtaują- dainos skamba dvigubai garsiau. Paskutinis topas- nuolat dainuojamas (gal pusiau išrėkiamas? ;) ) ir rodomas eilėraštukas (pirštais):
Kar, Kar, Kar,
Varna – Veronė
Šarka – Petronė
Vilkas – Motiejus
Kiškis – Baltramiejus
Laputė Kotryna
Su visa šeimyna
Šmurkšt
Į karklyną!
Mažė labai aktyviai prisideda.
važiuoti paprastai irgi neliūdna. Naujasis "bajeris"- dainavimas apie tėtę arba mamą. Abi sėdėdamos savo kėdutėse gale kaip įmanoma garsiau rėkia, tai yra dainuoja savo kuriamas dainas savomis melodijomis, kad mano tėtis geras, tėtis skina man gelės, mama geriausia ir mylimiausia ir t.t. O paskui draugiškai pakikenusios pareikalauja, kad ir mes apie jas danuotume. ;)
O aš nesplėpsiu, su pasimėgavimu klausau kaip Silvija dainuoja, o Ignėja bando pritarti liaudies dainas ir Dominantės vaikiškas daineles. Nenoriu nieko įžeisti, bet ankstesnio kolektyvo tekstai buvo viena iš priežasčių, kodėl manėm, kad reiktų keisti kolektyvą. Aš matyt senamadiška, bet 5-7 metų mergaitės, traukiančios, kad jos kietos panelės ir reikia vaikinų, man kažkaip nelabai patiko...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą