Mano panelės turbūt kaip ir visi šiuolaikiniai vaikai- iš tėvų išsiprašo daugiau filmukų negi tėvai norėtų leisti. Bet bent jau šiuo metu aš visai ptenkinta jų pasirinkimu. Mažė labai mėgsta Tutitu, kuriuos žiūri po daugelį kartų ir dar būtinai pakomentuoja, o Silvija patapo didžiule Gustavo gerbėja. O man ta laida irgi visai patinkia. Tad ką veikiam sekmadieniais 10 val. ryte turbūt žinot- žiūrim Gustavą. Būtinai turim sėdėti visi. Silvija apiberia krūva klausimų apie tai ką rodo, o mažė atkakliai klausinėja: o kada bus ariau ariau? Čia ta lietuvių liaudies daina: Ariau, ariau, ariau, lygiuosius laukelius.... Net ir mažė ją šauniai dainuoja. :) :) :) Ir aišku, neišvengiamai šios laidos prašoma per kompiuterį.
O šiaip siautukai tebekosėja ir siaubia namus: daro iš žaislų zoologijos sodą, daug piešia, vakarais laksto nuo vieno kambario lango prie kito žiūrėti mėnulio. O mažė kiekviena proga žaidžia gydytojus. jei niekas nesutinka būti gydomas, tai galima gydyti ir save. :) Dar vienas labai juokinantis (gal ir erzinantis, nes paskui reikia padėti sutvarkyti) jos žaidimas- sriubos virimas. Tik neatspėsit iš ko- iš lego. :D Iki šiol neateina į galvą kaip ji sugalvojo, bet vaikšto po namus su plastmasiniu žaisliniu dubenėliu prikrautu lego, maišo su šaukštu ir baisiai patenkinta pasakoja - sriubą verdu. :) Bet iš kitos pusės- nors kam jie naudojami. :D
Taip ir bėga dienos - su daug kalbų, daug džiaugsmų, kartais pykčių. Tik taip laukiu, kol jos pagaliau pasveiks. Nes šįsyk jau rimtai prigriebė...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą