Pamąstykim, rimtai krepšinio nebežiūriu maždaug tiek laiko kiek turiu vaikus. Vienos kitos varžybos nesiskaito, rimtu žiūrėjimu aš laikau tai, kai žinai koks žaidėjas kur žaidžia, žinai kaip jis atrodo ir žinai, kas vyksta lygoje. Ech, vis dėlto tai buvo seniai...
O vienas pusdidis zyzliukas zyzė zyzė ir išsizyzė, sekmadienį keliavom į Žalgirio arena. Po ilgų svarstymų sesę palikom pas senelius, nors tikrai galėjom vežtis. O Silvija taip nekantravo ir taip greit susiruošėm, kad net per anksti nuvažiavom. :) Arenos dydis Silvijai įspūdį padarė. Matėsi, kad iš pradžių kiek nedrąsu buvo. Bet greit apsižiūrėjo, apibėrė šimtais klausimų, kai kiek pabosdavo ir palakstyt spėjo. Ir net važiuojant namo iš Green Whites nusiklausius pora skanduočių pakartojo. Tik nebūtų Silvija- nusprendė kad melodija negraži, reikia gražęsnės. :D Linksma su ja naujose vietose. Niekaip neįtikinom, kad Žalgirio talismanas nėra klounas. Daug tą įrodančių argumentų išgirdom. Tuoj išsirinko mėgstamiausią komandą - beje, Žalgirį- nes jų apranga gražesnė. O geriausias komentaras buvo pasirodžius šokėjoms per minutės pertraukėlę- Mama, o ko tos tetos ten maivosi ir neleidžia dėdėms krepšinio žaisti? Vos nenugriuvau iš juoko. :) Teisingas požiūris, žino, ko atėjo, tikra sporto sirgalė auga. :)
O maniškei taip patiko Žalgirio šokėjos, kad nuo rudens net ėjom į gimnastiką, kur bus galima išmokti taip šokti kaip jos. Prisimenu, visą vasarą bandė daryti persivertimus.
AtsakytiPanaikinti