Pamenu kaip laukiau kol Silvija pradės kalbėti. Mažoji pradėjo kalbėti anksti ir daug. Ir dabar turiu du neužsičiaupiančius plepukus namie, kurie kalba tam, kad kalbėtų. Juokiausiu, kai šiandien migdoma mažoji nusprendė išreikšti visą meilę mamai. Gulėjau šalia- tai apsikabino, paglostė, pabučiavo, tada labai išsišiepusi pasakė: mamyte, aš tave myliu. Patylėjo, pamąstė ir pridėjo: Su gimtadieniu!
Tik kad tas gimtadienis jau senokai buvo. ;) O šiandien vėl buvo daug veiklų... Piešėm. :)
Kiek teptukais, kiek pirštais, o galiausiai mažoji nusispalvino guašu rankas. Ir dar apžiūrėjus pakomentavo: aš tikrai graži. :)
paskui vėl organizavosi "kelionę". Lagamino šįkart nedaviau, tai Silvija susidėjo ant savęs visus rankinukus ir kuprines, sesei prikrovė rūbų į vežimėlį. Mažoji įkišo galvą į virtuvę ir sako: mama, išvažiuojam, džiaukis. Vos nenugriuvau iš juoko, o Silvija iš kito kambario šaukė: Ignyte, sumaišei, aš tau liepiau pasakyti mamai, kad verktų. :D Ir šiaip smagu gaminant valgyti klausyti kaip jos žaizdamos miegamajame kalbasi. Viena būna gydytoja, kita- lėlės, tai yra vaiko, mama. Ir kalba, kalba, kalba....
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą