Čia dažniausiai aš taip darau, ir iš gėdos dėl ilgų savo panelių liežuvių. Ir tikrai suprantu, kad čia dar pradžia. Aišku, juokinga girdėti kai abi kopijuoja mano posakius ir intonacijas. Bet kartais išgirstu tai, ko mes niekada nesakom ir belieka spėlioti iš kur jos prisirenka: darželis, TV, dar kur nors?
Šiandien pasiimant Ignėją šeimininkutė su gudria šypsena pasakojo, kad norėjo atkalbėti Ignėją neštis žaislą į lauką. Savą, per ašaras išsiprašytą iš namų. O mano dvimetė pyplė užvertė galvą ir paklausė: O kas tu tokia kad aiškini? Ne mama. :D Nors šiaip su šeimininkute jos geros draugės. Juokėsi ta, kad beliko užtilti ir leisti neštis žaislą į lauką. padaužiukų tėčiui tai juokinga, kurgi ne, kai raudonuoti tenka man. :)
Nors šiaip abi panelės šiandien buvo piktokos. Ką darysi, būna. Tik į vakarą ir mama būna po to pikta. O tuo pačiu į leptelėjimų temą:
Silvija rengia lėles, ateina mažoji su muilo burbulų šautuvu, kuris naudojamas ne visai pagal paskirtį, išsišiepia iki ausų ir sako: Silvyte, aš tave nušausiu. Aš jau mirksiu mąstydama ką sakyti, o Silvija ramiai nustumia šautuvą nuo veido ir sako:
-Šauk, tik ne į veidą, aš gi noriu būti graži.
Ir juokėmės vakare su padaužiukų tėčiu, ir mąstėm kaip čia ką pasakoti, bet kol kas nieko gudraus nesugalvojom...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą