Abi padaužytės serga. Tad tenka suktis namie kaip vijurkui. Žinoma, kartais pagelbsti močiutė ar vakarais sugrįžęs tėtis, bet kai abiems vienu metu prireikia mamos, kad sėdėtų tik ją apsikabinus, o sesė būtų kitam kambary- nors persiplėšk.
Šįkart Silviją prigriebė rimčiau, su temperatūra, kosuliu, skaudančia gerkle. Ir nors maniškės dažnokai pakosėja ir pasloguoja, bet tfu tfu tfu net nepamenu kada anksčiau rimčiau sirgo su temperatūra. Silvija turbūt geguž kai buvo ausies uždegimas, bet ir čia ne dėl temperatūros, o ligos pobūdžio. Nieko, pasveiks. Jei jau reikia puoštis ir už vaistų gėrimą bando derėtis pramogas ir saldainius tai turbūt neblogai. ;)
Šiandien su padaužiukų tėčiu vėl padiskutavom apie vaistus. kaip patys juokėmės, amžius jau tas, kai galima nostalgiškai prisiminti vaikystę, kai visi vaistai buvo neskanūs bet vis tiek juos gėrėm. O savo paneles dažnai pravardžiuojam vaistoholikais, nes tik duok brontexo, sinupreto, stodalio ir daugelio kitų... Padaužiukų tėtis joms pritaria, kad vaistai visai skanūs. Šiandien mažius lakstė iš paskos maldaudamas homeopatinių žirniukų. Bet tikrai bjaurybės skanūs, net man. ;)
Bet iš kitos pusės, kai vaistai buvo neskanūs buvo mažesnė tikimybė, kad vaikai netyčia jų prisigers. Bet dabar, kai jie skanūs, tikimybė didesnė...
Šiandien su abiem padaužytėm buvom poliklinikoj. Silvijai teko imti kraują. Tai buvo gražus "spektaklis", nes Silvija verkė, kad bijo, o mažiukas veržėsi pirmyn atkišus pirštą, kad jai neima kraujo. Nes ji tai diiiiidelė, jei sesei ima, ir jai reikia. ;) Ir net sesės ašarytės noro nenumušė.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą