Voverytė

Voverytė

2014 m. kovo 2 d., sekmadienis

Dainininkės

Vaikų vedžiojimas į būrelius ir pasirodymus tikrai yra rimtas darbas. :) Bet kartu ir labai smagus... Ne, nesitikiu kad iš maniškių išeis daininkės ar dar kas nors. Tai smagi pramoga ir tiek, be to, bent jau kol kas labai laukiama.
Šiandien moksleivių rūmuose buvo mini koncertėlis į svečius iš Vilniaus atvažiavus Liepaičių chorui. Net nežinau kaip ir iš kur vaikystėje man atsirado Liepaičių sąsaja su labai geru dainavimu. Tiesą sakant labai ilgai kito mergaičių choro nežinojau. O berniukų žinojau ir tebežinau du: Ąžuoliukus ir Varpelį.
Gal jau buvau minėjusi, kad dideliam mano nustebimui vadovė pasiūlė atvesti ir Ignėją. Na, gerai, pamaniau, neis tai neis. Juk pagrindinė dainininkė mūsų šeimoje yra Silvija, Ignėja labiau žavisi Mėtauja, o čia tiesiog eina todėl, kad sesė eina. :)
Dienos iki sekmadienio lėkte pralėkė, tad šiandien susiruošėm, pasipuošėm ir atkeliavom į mokesleivių rūmus. Trumpa repeticija prieš ir mažieji jau statomi atėjimui į salę. Jau renkasi ir liepaitės. Pažiūrėjęs į Ignėją vienas vyriškis, kuris akomponavo liepaitėms, paklausė: O ką šitas žiogas čia veikia? Maniškė labai pasipiktinus atsakė: Dainuoju! Aš jau didelė, man du. :) Tai ir nebeliko turbūt jam dėl ko abejoti. :D
Ignėja kiek baiminasi ir pazyzia, tad pamojavę sesei nukeliavom į salę, iš kur vadovė žadėjo ją pasiimti. Nelabai tikėjau, kad eis. Bet sustačiusi mažuosius ant scenos (mažieji čia reiškia 4-6 m. vaikus) Audronė ištiesė ranką mano mažei ir ta mano didelei nuostabai nutapsėjo kartu. Tik užkėlus ant scenos pasigirdo toks gailus "Mamyte....". Jau maniau reiks eit pasiimt. :) Bet kai nieko daugiau nebesakė, tai ir palikau. ;)
Linksma žiūrėt į tuos mažiukus. Kol visi salėj tėvus susiranda, pamojuoja, kas nors garsiai pasitikslina, ar močiutė jį filmuoja, ar teta gerai mato... :) Buvo kas ir apsiverkė. Ir kas keisčiausia- viena aršiausių mergaičių.
Padainavo, viską rankom surodė kaip reikėjo, Silvija netgi nuo pat pradžių šypsojosi, nors paprastai atsimindavo apie tai po pusės dainos. Vieną kartą paklausus kodėl paaiškino: aš čia atėjau rimtai dainuoti, o ne gražiai atrodyti. :D
Silvija pavyzdingai išklausė visą koncertėlį. O mažoji daininkė ėmė ir užsnūdo... :) Nei dainos, nei plojimai nepažadino. Bet rūbinėj pažadinta tortą labai gerai valgė. Ir jau sakė, kad kitam koncertė vėl dainuos. :)

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą