Aš pati niekada nejaučiau didelio potraukio piešimui. Žinoma, piešiau kaip ir visi vaikai. Bet turiu vyresnę sesę, kuri piešia gražiau nei vidutinis vaikas. O ir vaikystėj tie du metai piešime yra labai pastebimi....
Maniškės piešia. Abi. O va spalvinti spalvinimo knygučių nei viena nemėgsta. geriausias užsiėmimas yra terlioti guašu ant didelio tapeto lapo. O jau laimės būna... Turbūt tiek kiek mamos bambėjimo paskui valant grintis ir dedant rūbus skalbti :D
Dabar dar viena smagi sritis atsirado- išbandyti tai, ką rodė "Linksmojoje knygoje". Pastarieji du buvo "piešimas šiaudeliais"- iš šlapios dažų balutės "pūtėm" fejeverkus ir dažėm siūlus ir jais piešėm. Tiesą sakant ir mums su padaužiukų tėčiu buvo įdomu. Viskas labai paprasta, o džiaugsmo daug.
nepamenu, rodėm kas išeina perkėlus piešinį nuo švitrinio popieriaus? ;)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą