Čia taip mano mažiukas apie savo akytes išmąstė prieš užmigdama. Gulėjo, glaustėsi, ir kalbėjo, kalbėjo, kalbėjo. Smagu su ja kalbėti, kai turi atsakymus į kiekvieną klausimą. Pvz. paklausiau ar ryte valė dantis.
Atsakė, kad ne. paklausiau kodėl. Išgirdau, kad tėtutis nedavė šepetuko. paklaustą kodėl nepaprašė, atsakė, kad nenorėjo. O kadangi man smagu klausyti jos begalinius mąstymus, ir vėl paklausiau kodėl. Turbūt aš negera- jau juokėsi mano kriziukas. :)
O kažkurį rytą irgi mąstė:
-Mama, tu neik į darbą, geriau eik į darbo pokalbius, tada greičiau grįžti.
Nieko nepridursi, logika geležinė. :)
Nors aš turbūt irgi būčiau nieko prieš pas jas anksčiau grįžti...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą