-Mama, aš šiandien toks geras mažas ligoniukas, -savaitgalį pasakė mano didžioji. Ji jau sveiksta, bet kažko mažiukui sloga prasidėjo. Atsibodo tos ligos...
Nors šiaip linksma ir juokinga namie su jom. Kai Silvija eina į darželį, aš vėliausiai apie 14 val imu spirgėti, kad noriu ją pasiimti. Mažoji irgi panašiai kambarius tikrint pradeda, rodydama, kad nėra sesės.
O kol kas siaubiam namus. Šiandien mažajai ieškojau batukų. O atiduotų iki kokio 23 dydžio mes tikrai turim kalną. Tik visi juos atidavinėjo, kai Silvija juos buvo išaugus. Bet džiaugsmo panelėms vis tiek buvo daug. Kai atnešiau maišą, Silvija su milžiniška šypsena pareiškė: dabar mes žaisim parduotuvę "Batų kalnas", sudėsim juos į lentynas, o po to aš visus matuosiuos. Ir dėjom :D Ta mano "Batų mėlynakė". :)
Turbūt minėjau apie šį mūsų šeimoje įsitvirtinųsi posakį. Kartą Silvijuką pavadinau batų maniake. O ji ramiai atšovė: Taip, aš batų mėlynakė. Nes šį žodį ji tai žino, o kas čia per nesamonė ta "maniakė"? ;)
O batų ar rūbų, pomidorų ar dar ko nors mėlynakė taip gražiai skamba...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą