O gal tiksliau nenuotaikos vakarai? Nes diena tiesiog nespėjau apie tai pagalvoti... Būna ir tokių, kur jau bedingsi.
Aną kartą nepapasakojau, kad su didžiuku ir teta Jaja ėjom į teatrą. Į muzikinį. Oi kaip didžiukas nekantravo, net pamiršto namie rankinuko nenorėjo grįžti, o juk įprastai panelytei čia jau svarbus daiktas. Vis lenkė pirščiukus skaičiuodama kiek stotelių liko važiuoti. O paskui mus tokiu greičiu iki teatro nuvedė. Tik net pati suabejojau, ar kada minėjau jai kuris teatras yra muzikinis. Matyt minėjau, kad žinojo. :)
Pastatas įspūdį padarė. Nes vis klausinėjo ir komentavo. Kaip ir žmonių, o svarbiausia- vaikų, kiekis teatre. Nepalyginsi su lėlių teatre. Su džiaugsmu kopė į balkoną ir ten taip pat pirmiausiai reikėjo apsižiūrėti. :)
Spektaklis? Kiek per ilgas, vienos dalies būtų pakakę. Bet pertrauka irgi naudinga, apėjom visus aukštus, pažiūrėjom į orkestro duobę, sutikom tetos Jajos draugę. Išbuvom. Net ir aš nustebau kad išsėdėjo. Ir net pasivaiksčiot per spektaklį nėjo. Suprato ne viską (jei ką ir aš vietom nesupratau dainavimo ;) ), bet įspūdį padarė. Dar ir šiandien apie tai tebekalba. Nors manė labiausiai prajuokino ir pribaigė klausimas jau užsidegus šviesoms po spektaklio:
"O tai klouno nebus? "
Štai taip :)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą