Tęsinys

Būną dienų kai laaaabai rašosi, būna kai nesirašo.
tad tik įkeltas tęsinys prie šio įrašo http://padauzusapnai.blogspot.com/2013/03/gera-pasijausti-viena-is-protingesniu.html

Būna dienų, kai man reikia kažko primenančio ankstesnes veiklas. Kaip kai kas pasakytų "kabinėtis", nors aš manau, kad klausinėti, aiškintis, diskutuoti. Hm, nepalikti ramybėj?
Tai nebūčiau aš jei nebūčiau parašiusi elektroninio laiško:

From: Almante Sent: Sunday, March 03, 2013 12:24 AM
To: DAGYS Rimantas Jonas
Subject: Klausimas

 

Gerbiamas seimo nary,

Žiūrėjau LNK laidą kurioje jūs dalyvavote, "Valanda su Rūta". Nenoriu diskutuoti konkrečiai apie laidos temą, tiesiog sudomino jūsų viena pasakyta mintis (internete paskelbtame įraše ją pasitikslinau, apie 34 min 30 sek.), jus paminėjote, kad skiriasi tėvo ir motinos pareigos šeimoje, apie tai vaikus reikia mokyti mokykloje. Gal galėtumėte konkrečiau? Turiu šeimą, auginu du vaikus, bet su vyru nesugalvojome kuo skiriasi mūsų pareigos kaip tėvo ir mamos. Nekalbu apie seksualinius dalykus, čia būtų kalba apie vyrą ir moterį.
Jei rastumėte laiko būtų labai įdomu išgirsti jūsų nuomonę ir labai prašau nesusieti šio klausimo su laidos tema, nes tuo metu kalbėjote apie tradicinę šeimą.
Iš anksto ačiū.
Pagarbiai,
Almantė R.........


Atsakymą gavau šiandien. Kelios vietos iš karto prajuokino. Naują savo vardo versiją sugalvojau... Ir buvo atsakyta visai ne apie tai ko klausiau. Jei bus nuotaika, ryt rašysiu atsakymą.

Gerbiama p. Algimante,

 

Siūlau susipažinti su vienu straipsniu, kuris trumpai atsako į dalį klausymų. Norėčiau dar kai ką prie jo pridurt. Dabar daug kalbame apie lyčių lygybę. Mano galva, didžiausia diskriminacija tai feminizmo propagandos pasekmė, kai istoriškai vyriškos profesijos paskelbtos kaip geros ir siektinos, o moteriškos kaip blogos ir vengtinos. Panašiai  pagrindinė žmogiška karjera tvirtos gausios šeimos kūrimas ir išlaikymas tapo kone gėda. Kita vertus visada dėl biologinių ir psichologijos ypatybių vyras ir moterys liks skirtingi. Bet tai yra ir šeimos stiprybės pagrindas – vienas kito papildymas, tam suprasti mokyklose turėtume propaguoti homoseksualumą bet  lytiškumą. Šeimoje mes galime ir turime kuo daugiau padėti vienas kitam, bet niekada vyrui iki galo  nepavyks tapti mama ir priešingai.    

 

 

VYRO IR ŽMONOS, TĖVO IR MOTINOS VAIDMENYS

A. PETRONIS

Vilniaus Arkivyskupijos šeimos centras

Vaidmens šeimoje sąvoka apibrėžia socialines jos nario funkcijas, jo įprastą elgesį atsižvel­giant į jo statusą tarpasmeninių santykių sistemoje. Sukūrę šeimą sutuoktiniai prisiima vyro ir žmonos vaidmenis. Kiekvienas žmogus turi savitą įsivaizdavimą, kaip būti žmona, kaip vyru. Šį įsi­vaizdavimą formuoja asmeninė patirtis tėvų šeimoje, vertybinės nuostatos, kultūrinės normos ir t. t. Šis vyro ir žmonos vaidmens įvaizdis yra tik iš dalies sąmoningas, kartais deklaruojamos nuostatos gali labai stipriai skirtis nuo realių veiksmų.

Sukūrus šeimą, sutuoktiniai pamažu derina savo skirtingus įsivaizdavimus apie vaidmenis šeimoje. Dėl skirtumų paprastai kyla lūkesčių konfliktai,kaivienassutuoktiniskažkotikisiiškitoirjamtaiat­rodo savaime suprantama, o kitas net nežino, kad iš jo kažko tikimasi. Vaidmenų derinimas ir susipa­žinimas su kito lūkesčiais – labai svarbus procesas, ypač šeimos gyvenimo pradžioje. Vaidmenys lemia ir sprendimų priėmimą (kaip priimami sprendimai, ar bendrai, ar kuris nors vienas sutuoktinis turi didesnę ar lemiamą įtaką ir t. t.), pasiskirstymą darbais ir atsakomybės sritimis. Jei atsakomybės sritys, įvairūs darbai vertinami skirtingai, vienas sutuoktinių gali jaustis ne toks vertingas šeimoje. Nėra viena tinkamiausio modelio. Svarbu, kad abu sutuoktiniai ieškotų abiem pakankamai gero balanso.

Aptariant sutuoktinių vaidmenis šeimoje paprastai iškeliamas dominavimo ir paklusimo klausi­mas. Paprastai dominuojantis sutuoktinis prisiima daugiau atsakomybės už visos šeimos gyvenimą. Kartais vieno iš sutuoktinių dominavimas yra priimtinas kitam, nenorinčiam pačiam prisiimti atsa­komybės, nors tai abipusis procesas. Į neatsakingą vaidmenį jis gali pakliūti vengdamas konfrontuoti su dominuojančiu sutuoktiniu. Jei antras sutuoktinis jaučia, kad atsakomybė iš jo atimama, kyla do­minavimo ir paklusimo konfliktas.

Dominavimas sutuoktinio ar vaikų atžvilgiu gali pasireikšti įvairiomis formomis:

▶ dominavimas apdovanojimu, kai dominuojantis kontroliuoja aplinkinius, juos apdovanodamas už paklusimą. Dovanos gali būti materialinės, emocinės, pagyrimai, skiriamas laikas, pritarimas ir t. t.;

▶ dominavimas prievarta pasireiškia, kai dominuojantis asmuo griežtai kontroliuoja paklūstantįjį, nepriimtinas elgesys baudžiamas kritikavimu, emociniu spaudimu, materialiniu apribojimu ir t. t.;

▶ dominavimas kompetencija – dominuojantis asmuo traktuojamas kaip labiau kompetentingas, ir tai tampa jo galios kitiems šaltiniu;

▶ dominavimas autoritetu – kai dominuojantis asmuo yra sektino elgesio ir sugebėjimų pavyzdys.

Realybėje šie dominavimo šaltiniai susipina, vienose situacijose pasireiškia vieni, kitose – kiti. Psi­chologinis dominavimas yra normalus santykių komponentas, jei jis naudojamas lanksčiai ir abiem sutuoktiniams priimtina forma. Dominavimas tampa problema, kai vienas sutuoktinių yra nuvertina­mas ar nušalinamas nuo abiem svarbių sprendimų, jei jo poreikiai, norai, lūkesčiai laikomi antraeiliais dominuojančio sutuoktinio atžvilgiu. Svarbu, kad nebūtų pažeidžiamas lygiavertiškumo principas, svarbiausi strateginiai sprendimai būtų priimami bendrai, o atskirose gyvenimo ir atsakomybės srity­se dominuotų tas, kuris yra kompetentingesnis arba labiau motyvuotas.

Kaip jau minėta, tas sutuoktinis, kuris kokioje nors srityje prisiima atsakomybę, natūraliai ten dominuoja. Todėl kraštutinis bandymas visiškai išvengti dominavimo ir paklusimo santykio šeimoje gali pasireikšti bendro gyvenimo dezorganizacija, chaosu ir nuolatiniais konfliktais, kai tik kuris nors pabando prisiimti atsakomybę. Kita vertus dominavimo – paklusimo santykis yra priešingas psicho­loginio artumo, bendrumo santykiui. Todėl jei poros santykiuose dominavimas yra perdaug ryškus, sutuoktiniai gali stokoti emocinio artumo, bendrumo, vienybės jausmo.

Gimus vaikui, tėvai prisiima tėvo ir motinos vaidmenis, panašiai kaip kuriant šeimą prisiėmė vyro ir žmonos vaidmenis. Vaidmenų prisiėmimas yra procesas, kurio metu tėvai mokosi, kaip būti tėvu ir motina. Niekas šito nemoka iš karto. Prisiimant vaidmenis tampa labai svarbi tėvų vaikystės patirtis, būtent kaip su jais elgėsi jų tėvai. Gana dažnai pradiniu tėvų vaidmenų prisiėmimo etapu jauni tėvai nesąmoningai ar sąmoningai kartoja tai, kaip jų tėvai auklėjo juos vaikystėje. Kitas dažnai pasitaikantis elgesys yra pastangos elgtis priešingai, nei augino savi tėvai. Svarbu, kad tėvai neįstrigtų šiame pradiniame etape ir nuo savotiško tėvų scenarijaus pakartojimo ar protesto prieš jį pereitų prie autentiško savo tėvystės ir motinystės patyrimo.

Gana dažnai atsitinka, kad jauniems tėvams tenka konfrontuoti su aplinkiniais, norint išsaugoti tą vaiko auginimo būdą, kuris jiems atrodo priimtiniausias. Jų pačių tėvai ar giminaičiai, medicinos įstaigų darbuotojai ir t. t. kartais imasi kritikuoti jaunų tėvų pasirinktą vaiko auginimo modelį, o jauni tėvai jaučiasi labai pažeidžiami, nes netvirtai jaučiasi tėvo ir motinos vaidmenyse.

Kitas svarbus klausimas – tai kylantys tėvų tarpusavio vaidmenų ir lūkesčių skirtumai. Auginant vaikus kiekviename jų vystymosi etape kyla naujų uždavinių ir kiekvieną kartą sutuoktiniams svarbu tarpusavyje suderinti savo nuomones ir lūkesčius. Tai nuolatinis procesas, kurio sėkmei didžiausią įtaką turi sutuoktinių gebėjimas aptarti problemiškus klausimus ir temas, rasti pakankamai gerus kompromisus.

Ugdant vaiką sąlygiškai išskiriami tėviški ir motiniški komponentai. Motiniškumas siejamas su globa, natūralių poreikių patenkinimu, besąlygišku priėmimu, psichologinio saugumo jausmo su­teikimu, švelnumu, gebėjimu atpažinti vaiko poreikius. Tėviškais laikomi šie komponentai – taisyklių ir ribų nustatymas, skatinimas tapti savarankiškam, išsikelti tikslus ir siekius, skatinimas susitikti su sunkumais ir juos įveikti.

Šis išskyrimas yra gana sąlygiškas, nes abu komponentus gali perteikti ir tėvas, ir motina.

 

 

 

Pagarbiai,

Rimantas Dagys