Smagi ir kiek neplanuota buvo ši diena. Kol vaikai atsibuvo su močiute, spėjau pasivaikščiodama nueiti iki tėvų, susitikti draugę, irgi neplanuotai, ir dar krūvą dalykų. Vis džiaugiuosi, kad vaikystėje tėvai mane pripratino vaikščioti pėsčiomis. Ir man tai tikrai patinka. Ir sveika, kas be ko. Daug ką pamatai, ką nors sutinki, pasportuoji, pravėdini galvą, dar ką nors suplanuoji. Ir tas pusvalandis pėsčiomis atrodo labai trumpas. Pamenu, kaip vaikystėje (tik žinoma, didesnės nei dabar mano panelės) savaitgaliais tėtis mus vesdavosi į Kleboniškio mišką. Žinojome jį skersai ir išilgai, kurdavom laužą, kepdavom bulves, žiūrėdavom nuo kalno į ledonešį Neryje ir t.t. Tikiuosi, kad nors ir ne kiekvieną savaitgalį, bet su savo panelėm irgi taip darysim. Tuo labiau kad Silvija, išgirdusi apie ką nors ką aš darydavau maža, labai rimtu veidu pareiškia, kad ji irgi turi taip daryti, nes ji mano vaikas. :)
Smalsus tas mano vaikas. Savo nesibaigiančiais klausimais vis verčia mamą pasitempti ir viską prisiminti, pradedant augalų ir gyvūnų pavadinimais, kas ką "valgo" ir t.t. Smagios tos nesibaigiančios kalbos. Tik kartais norėtųsi, kad diena būtų ilgesnė ir joms daugiau laiko liktų. Nes dar tiek norisi padaryti.
Bet va, po ilgo laiko perskaičiau iš sesės (tiksliau ji pasiėmė iš savo draugės) knygą. Prarijau. :) Silvijai pabaigiau pirštines prie kepurės ir šaliko, ir pradėjau blauzdines. Linksmai aiškinomės kas tai yra. Galiausiai sutarėm, kad tai bus suknelės kojoms, nes kojinės be pėdų visai nepatiko. Tik sakė gražias numegzti, nes kitaip galėsiu sesei atiduoti. ;) Ir dar pažiūrėjau youtube filmuką, Pirk-vartok-Pirk. Lietuviškai, kad be ko. Vieni dalykai žinomi, kiti nauji. Buvo tikrai įdomu.
Beje, nesiginčiju, kai kuriose srityse ir aš užkietėjusi vartotoja, bet, laimei, ne visose. :)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą