Kitą sekmadienį su Silvija ir teta žygiuosim į muzikinį teatrą. Jau seniai buvau žadėjus, o kai nugirdau močiutę su Silvija kalbantis apie balkonus, kad teatre yra aukštai aukštai, nusprendžiau nupirkti bilietus. Nepatiks tai išeisim, ne bėda.
tai jau patenkinta baisiausiai, Silvija irgi dienas skaičiuoja. Bet užtat kitą dieną staiga susirūpino:
Mama, aš nenoriu teatre balkone sėdėti, aš noriu ant kėdžių.....
va taip :D
O ta proga prisiminiau du geriausius mažos Silvijos vartotus žodžius, kurie buvo visai nepanašūs į tikruosius. Taip ir dabar nežinau, kodėl katinas buvo liam, o vaiduoklis- leduči. :D prasmė tikrai slypi kažkur anapus :P
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą