Neslėpsiu, man patinka puošti savo paneles. Greičiau- matyti kaip jos sau pačios atrodo gražios, nors akivaizdu, kad mano ir didžiuko skoniai ne visada sutampa. Ar turiu daug drabužių joms? Nepasakyčiau. Aišku, žiūrint su kuo palyginsi... ;) Gal kartais tiesiog užima laiko surasti kas tinka, patinka ir įperkama...
Vis ruošiausi mergaitiškai paplepėti apie drabužius, tik ne savo. Ir vis kažkaip atsidėdavo. Bet ši tema (oi, spėju išsiplėsiu :D) vis kažkaip atsidėdavo. Bet šiandien matyt tinkama nuotaika. :D
Žinoma, galit bambėti, kad tai išsidirbinėjimas, vaikams to nereikia, bevertis pinigų leidimas ir t.t. prašom. :) Aš į kiekvieną tokį teiginį turiu atsakymą, kodėl man ir mano vaikams tai gerai, tinka, o kiti gali daryti kaip nori. Aš tiesiog pasilieku neatimama teisę komentuoti ir turėti savo nuomonę. ;)
Šiąnakt prisėdau turbūt todėl, kad bevartydama draugės duotą žurnalą apie vaikus, perskaičiau vienos žinomos mamos mintį apie tai, kad skatina vaikus turėti kuo mažiau drabužių. Puiku, kad jai tai tinka. Gal ir aš taip norėčiau? Bet turbūt ne. :D
Visų pirma, drabužiai, o gal šiuo atveju jų kiekis, man reiškia patogumą. Tai, kad nereiks kasdien po darželio skubiai skalbti ir tikėtis, kad rytojui išdžius. Trimečiai kartais būna tokie terliai. ;) jau nekalbu apie mažąją, kuri šiuo metu bando atprasti nuo sauskelnių. O dėmėti drabužiai man tinka tik namams, ėjimui į mišką ir tam tikrais atvejais į lauką. Šiaip tikrai neesu pedantiška, bet kartais ima ir išlenda kas nors. ;) Apie ką aš čia? Taip, man reikia tam tikro kiekio rinkinukų darželiui, paskui sportavimui, dar pasipuošimui, į kurį įeina ir muzikos pamokėlės, nes maniškė tikrai žino, kad ten reikia puoštis. :) Hm, dar reikia ne puošimuisi, ir ne naminių, visiems kitiems mūsų užsiėmimams ne namuose. Gal ir nemažai. :D Apie tai pirmiausiai pagalvoju skalbdama ar lygindama. Su didžiąja zuika turim tradiciją, kad po buvimo darželyje atsiradusias dėmeles pirmiausiai abi skalbiam su muilu. Nesvarbu, kad jai nematant ir dedant į skalbyklę dažnai užpilu dėmių valiklio. Maniškė tvarkos kiek pasimokė. :) Aš deja taip nemoku išsisukti be kelių žieminių batų, striukų, nekalbant apie pirštines ir kepures. Ir vėl tas pats - yra skirtingos paskirtys. Be to, kartais grįžtant iš darželio mano panelė taip smagiai išsivolioja sniege. Bet turint vieną striukę tai reikštų, kad dainuot eiti reiktų arba su šlapia striuke, arba neiti. Pasiūlymas nesivolioti atkrenta. Jis net nesvarstomas. Tas pats su guminiais batais, lietaus drabužiais ir t.t. Maniškė spygaudama iš laimės po balas laksto kaip tankas. Ir aš vaikystėj buvau tokia pati. Ačiū mamai, kuri suprato kiek džiaugsmo tai teikia, ir sudarė tam sąlygas. Dabar ir aš stengiuosi tai daryti, ir ne tik vasarą. Va todėl ir pašiltintų botų arba nepralaidžių sniego batų reikia. Bet ta laiminga šypsena iki ausų ir spindinčios akytės įrodo- verta. :)
O derinimas yra kita labai subjektyvi tema. :) Skonio reikalas, kas be ko. Silvija dar kartais atsižvelgia į mano nuomonę ;), bet aišku, drabužius su tam tikrais išreikštais norais jai perku aš. Ir kad ir kaip ji norėtų, visi rūbai nėra šviesiai mėlyni. Kartais ir dėl to, kad neįmanoma tokių rasti. bet man smagu, kad mano trimetė pati žino kokiom progom, kokiais sezonais kaip reikia rengtis ir t.t. kad bando pati derinti. Ir svarbiausia, žiūri kad rūbai būtų tvarkingi, nedėmėti ir t.t.
Kai prieš mėnesį į darželio grupę atėjo nauja mergytė, pirmą dieną Silvija su išplėstom akytėm man išaiškino: Mama, Rusnės mama pamiršo jai kelnes ar sijoną uždėti, nes mergytė buvo palikta su megztuku ir pėdkelnėm. Tą patį (tik laimei tyliai :P ) kelis kartus pasakė apie pora berniuku, kuriuos sportuot palikdavo su maike ir pėdkelnėm. O tai kas gražu dar taip greit pasikeičia nuomonė...
O šiandien viena draugė elektroniniame laiške apie savo 4,5 m. sūnaus aprangą parašė, kad "Šiaip tai patys retai kažką perkam - viskuo močiutės rūpinasi. :)". O tiesą sakant aš taip ir pamaniau, kai paskutinį kartą jį mačiau pro troleibuso langą. Nieko blogo nenoriu pasakyti. Tik savo mamą kiek paerzinau šiuo klausimu. O ši pajuokavusi, kad sunku nebus, nes joms abiems su Silvija patinka šviesiai mėlyna spalva, paskui atsakė maždaug taip:
Bet žinai, mūsų laikais buvo visai kitokie rūbai. dabar yra daug gerų naujovių, kurios palengvina gyvenimą. Iš kur man jas žinoti?
Tas tiesa. kad ir storieji kokybiški flisiniai džemperiai, veliūrinės timpos, visi drabužiai su termolite technologija ar atsparus purvui ir t.t. mano taip pamėgtos vokiškos lietaus kelnės, kurias dažniausiai neradus čia tokių pat padėvėtų parsisiunčiu.
Tai yra patogumas, tiek man, tiek vaikams, tai yra laisvė, tai yra gražumas. Žinoma, išlaidos, gal išsidirbinėjimas. ;) Bet... aš gyvenu taip ir man tai patinka. :)
O pabaigai, aš vis prisimenu kai tik gimus Silvijai, kai dar gyvenom kitur, su kaimyne guodėm šešiametį berniuką iš to paties namo, kurį vyresni išvadino berods skurlium ar kažkaip panašiai. tiesa, mano akimis jis irgi buvo rengiamas įdomiai. Ne esmė, kad iš padėvėtų, bet tokiais, tarsi iš laikotarpio prieš 20 metų.
Galit užsipulti, kad per tokias puošeivas kaip mano taip atsitinka, kad vaiką auginu materialistą (jau girdėjau, tik ne apie drabužius kalbant :D ). Bet gyvenimas yra toks: deja su patyčiom, su taikymusi, kitų nuomonės klausimusi, kartais ir per dideliu. Kalbant apie tėvus- jų nuomonės nepaisymu. Bet kai žiūriu i drabužius besimatuojančią Silviją ir besistaipančią prieš veidrodį kiekvieną kartą pagalvoju, kad būtent dabar yra laikas puoštis kaip ji nori. Juk palyginti greitai ir jai reiks rengtis pagal "madas", klasiokus ir t.t. O dabar ji sau graži su kiekvienu pasirinktu rūbu. :)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą