Ilgai rašiau apie tą mūsų išvyką. Bet buvo užpuolę darbai, dar atidirbinėjau rytais nebūtą pusdienį, tad vakarais griūte griūdavau miegoti.
Buvo senelio gimtadienis, kurio proga tėvai mums su padaužiukų tėčiu pripasakojo daug juokingų vaikų išmąstymų. Kikenom susiriesdami. Turbūt labiausiai įsiminė apie juokingą senelį. Maniškės abi labai mėgsta pomidorus, kuriuos aš valgau tik kokiose salotose arba kai būna prie pateikalo kavinėje. Namie nesugalvočiau. Griaužia abi, o senelis šnekina: nevaldykit, neskanu. Abi baisiai prieštarauja, po kiek laiko senelis vėl pabando įtikinti: o gal vis dėlto neskanu? Suvalgiusi Silvija konstatuoja: bet ir juokingas tasa senelis, nežino kad pomidoras skanus. O vėliau dar pas močiutę pasitikslina: O iš kur močiute tu tokį juokingą senelį radai? Tad ir teko močiutei pasakoti, kaip su tuo juokingu seneliu susitiko. :)
Buvo daug lietaus, daug smagių balų. Ir Vytauto parke su Garbielium buvom. Čia rečiau matomas Silvijos draugas. Silvija kaip ir su visais, po penkių minučių bandė už rankos paimti. Kai nedavė ramiai konstatavo: nedavei dabar, duosi po penkių minučių. gal ne po penkių, bet vėliau abu jau žaidė ir Megoj čiauškėjo. Spėjo mano darbe ir bendradarbės sūnų pakalbinti. Tądien lijo, tad visi atvažiavo manęs pasiimti. Ir kol viską susiruošiau, abi labai rimtai "dirbo"- su visais atsisveikindavo. Ir dar vieną iš gamybos, kuris paprastai neatsisveikina, spėjo paauklėti: dėde, aš su tavim atsisveikinau! Žmogus net šoktelėjo iš nuostabos, ir tada jau atsisveikino su visais su kuo tik įmanoma. :)
Plepios maniškės, bet negi gali būti kitaip. ;) Nors kuo turi būti į mamą... O tarp daugybės per pastarąsias savaites matytų vaikų buvo ir tokių, kurie tik įlindo į žaislus, net ne visai gal tikusius pagal amžių ir nieko daugiau nematė. Silvija jau buvo susimaniusi, kad jiems reikia žaislų padovanot, gal namie nieko neturi, kad net akių pusę laiko nepakėlė, tai vos su tėčiu atkalbėjom. :D Ne, ji nesitikėjo, kad visi turi su ja draugauti, kas be ko yra kurie mažiau draugauja, bet matyt toks elgesys buvo netikėtas....
Taip ir bėga dienos - plepant, diskutuojant, pasibarant ir išdykaujant.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą