Tradiciškai

Taip taip, ir vėl tradiciškai naktis. Negi manot, kad be reikalo pavadinta "Padaužų sapnai"? :P
Prisipažįstu, visiškai susigadinau paros ritmą su tais papildomais darbais, bet niekur nedingsi, kada nors pasitaisys gal. O šiandien buvo dar viena smagi diena: su ledais, parku, ančių lesinimu, dar vienu nematytu paukčiu (tik neturiu laiko valandą ieškoti internete kas tai buvo... :( ) iki ausų besišypsančiu mažiuku, išdykaujančiu didžiuku. Man taip linksma žiūrėti, kai didžiukas bando nurodinėti antims kuriai lesti numestą duoną ir kuriai ne. :) ir dar pyksta, kad neklauso. :)
O ryt bus cirkas, senelio gimtadienis. Nors turbūt tik senelis mano, kad gimtadienis tik jo, didžiukas žino, kad visi gimtadieniai kartu ir jos, kad turi būti "Tiotas", zuikis iš marcipano ir torto daina.
Labanakt.

Naktinėju

Vėl naktinėju. Gal geriau net nežiūrėti kiek valandų. Nors ne, puikiai žinau. Kompiuterio ekrano kampe puikiai matosi.
Tuoj tuoj pabaigsiu vertimuką, dar pamegsiu kelias kepurytės eiles, ir tada jau tikrai trauksiu sapnuoti šalia padaužiukų. Tėtuko šiandien nėra, tad palaimingai visos parpsim vienoje didelėje lovoje. Ir viena ausim klausysiu kuri kada čepsės, niurnės ar dar ką nors darys. O paskui abi prisiplos kiek gali, susikels kojas ant manęs, apspardys, apipešios ir t.t. :)
Čia tik šiaip, dar vienas įrodymas kad negaliu nerašyti. Neplepėti jau galiu. Neužsičiaupianti vyresnioji padauža jau priverčia savo atkalbėti. Gudruolė. :D
Va prieš pora dienų pasiūliau žaisti plėšikus. Pasiklausinėjo močiutės ir senelio ar tikrai reikia plėšikui atiduoti pinigus. Ir jau girdžiu nutapsint pas močiutę.
Močiute, aš būsiu "pašitas" (na, nepilnai trejų metų plėšikai dar turi kur tobulėti :P), atiduok pinigus.
Močiutė: kad neturiu, turiu knygą. Gal tiks?
Padauža: Jei knygoj yra pinigų, tai tiks. :)

Tiek to...

Na gerai, neišeina, nespėju. Rašyti tai norisi, bet išeina kaip visada. Kur čia dviem kalbom, viena rašyti laiko nelieka... Mano padaužos atima visą laiką, o joms saldžiai užmigus ir sapnuojant, laukia kiti darbai ir džiaugsmai. O paskui dar mažė pabunda valgyti, dar ką nors padarua, ir sliūkinu miegoti, su labai naivia viltimi, kad panelės ryte parps ilgai. Nei pro kur. :D O dar įprotis vos pabudus kitos ieškoti ir bandyti žadinti...
Štai ir dabar: mažoji įtartinai ilgai miega, didžioji su tėčiu sėdi smėlio dėžėj, indai išplauti, o aš begerdama arbatos rašau. Net jei ir skaitysiu tik aš viena. O man vis tiek gera. :)