Kalba

palyginus su Silvija tokio amžiaus, mažė kalba daug. Ir visai kitaip. Labai mėgsta viską patvirtinti ir paneigti: Tp arba ne.:) Aišku, daugybę žodžių sako nukasdama galunes, bet savi supranta, o tai ir svarbiausia. Kaip ir šiandieninis sakinys ryte vedant į darželį:
Aš am am, tėtia tap tap dadelis, tėtia aš dži dži dži mo.
Nesupratusiems išverčiu ;)
Aš pavalgysiu ateis dtėtis, tėtis mane veš pas močiutę.

Savaip ir visus vadina:
mama amama, tėtia Rena; mo ajaja, niania viulia, teta jovi (čia jau pažanga, pradėjo nuo Ja), sesė vis tiek lieka sesia.Bet jau jos vardas nebe du, o anėja. :)

Gimtadieniai ir dar kai kas

Dar viena savaitė lėkte pralėkė. O turbūt reikšmingiausias jos įvykis buvo Silvijos ekskursija su darželio grupe į zoologijos sodą. Iš pradžių kiek nerimavusi paskutinėm dienom tos ekskursijos ji jau labai laukė. Po to tądien daug plepėjo apie driežus, gyvates. Suplanavo, kad greit turėsim eiti į zoologijos sodą, kad ji galėtų mums viską papasakoti. O mane pasitiko "rimtu" klausimu: Mama, o kodėl ta teta kur vedė ekskursiją žino daugiau už tave? ;)

O šeštadienį buvo švenčiamas močiutės gimtadienis. Silvijai patiko, kugi nepatiks tiek dėmesio. Ir žinoma, tuoj čiauškutė atskuodė pas mane į virtuvę ir išreiškė: mama, einam parodysiu kuri teta man labiausiai patinka ir bus mano draugė. Jei ką, ta pati, kuri vaikystėje man labiausiai patiko iš mamos draugių. kai kas nesikeičia. ;) O gal keičiasi? Lyginant su tais mamos gimtadieniais kai aš buvcau vaikas ir jie vykdavo kasmet ir gausesni, buvo kelios mamos draugės iš paskutinės darbovietės. Aš užaugau. Jos suseno. Nuoširdžiai, vienos net nepažinau. net ir pačios pamąstė, kad anksčiau per gimtadienius dainuodavo, o dabar net nėra noro.
O aš net gimtadienio kol kass nenoriu švęsti. Aišku, maniškis dar labai toli, prieš jį, kas mėnesį, dar laukia krūva kitų gimtadienių. Matyt iki to laiko jau būnu pakankamai prisišventusi.
Bet plepukas nesustodamas šneka apie savo gimtadienį. Šia savaitę iš senelių su gimtadieniu išsiprašė paties brangiausio šokolado kuris būna parduotuvėj, už 100 litų. Ko iš mūsų nori jaus eniai žinau- labai gražios šviesiai mėlynos suknelės. Ją puošeiva ir gaus. Ir vaikiškai naiviai ir linksmai skamba pasvarstymai: Mama, per mano gimtadienį visi svečiai atneš man dovanų ir visi su manim draugaus ir džiaugsis. :)
Prieš savaitę buvom Silvijos draugės Radvilės gimtadienyje. jos mama pasakojo, kad ši pasakė, kad jai tiek dovanų nereikia, galima dalį Viliui (jaunesniajam broliui) duoti. kažką panašaus, tik mintis tokia. Maniškė tai tikrai viską sau susirinks... ;)

O ką sako lapė?

Nuotakai praskaidrinti :D

Kažin

Kažin, , netaps šie įrašai savaitgaliniai? O gal netyčia ką nors spėti pradėsiu? :D
Šįkart tik viena foto. Mano plepsės menas iš dailės būrelio darželyje. Baisiai paprasta, bet pati to pasiūlyti nesugalvočiau...

Dienos bėgta dienos lekia

Ir turbūt kitaip artimiausiu metu jau nebus.
Nes ir darbo dienom pilna veiklos, ir savaitgaliais dar norisi susirinkti įdomių veiklų ir atsibūti kartu.
Va kaip šį, nors šeštadienio rytą teko susisukti kosminiu greičiu, net patys nustebom, kad spėjom, spėjom rytinės kavos atsigerti su daiva ir dar nulėkti į Vaikų folkloro festivalį Baltų raštai.
Ryte buvo žaidimų rytmetis. Nors tiesą sakant ir susidarė įspūdis, kad šis renginys daugiau buvo skirtas saviems, o ne plačiąjai visuomenei, o skelbta todėl, kad privalu kaip valstybės remiamai įstaigai (nes panašu, kad buvo kokie 4 vaikai įskaitant mūsiškes iš šono, nelankantys, ne broliai ar sesės), bet visgi buvo smagu. Mažius nustebino, nes labai norėjo visur dalyvauti. O ir Silvija visuose rateliuose ir žaidimuose sudalyvavo, net latviškas dainas bandė savaip dainuoti ir būgną pabandė mušti. :)Tik vienu metu ėmė ir susirūpino, kad dar ne viską moka... O po pietų į koncertą važiavo jau su tėčiu ir teta Ja, kaip sako mažiukas.

Šiaip smagu su Silvija kalbėtis. Buvo laikas, kai sakė, kad užaugus bus Kirpėja. Bet vaikų nekirps, nes su jais daug vargo, dar rėks. ;) Ir žmonių kurių plaukai negražūs nekirps. ;)
Paskui, kartą pamačius kaip vakare supakuoja pripučiamą pilį šokinėjimui, nusprendė kad bus ta, kuri vakare atvažiuos, susipakuos ir išsiveš, ir daug daug tokių pilių turės.
Šiandieninį logika iš viso pritrenkė. Apsipirkus Rimi sėdėjo mašinoj ir postringavo: Kai aš užaugsiu būsiu pardavėja ir dirbsiu kasoj. Kodėl?, klausiu? Nes visi ateis, mokės pinigus, o aš juos visus vakare nešiuos namo. :D Šitoj vietoj abu su tėčiu labai stengėmės nekikenti. bandžiau paaiškinti, kad tie pinigai bus parduotuvės, o ne jos. Tada dar pamąstė ir pridėjo: Tai tik tuos kurie vakare į stalčių nebetilps. Arba tu tėte turėsi parduotuvę, tada aš visus pinigus galėsiu neštis. Va taip. ;)

Sutapimas

Kitaip nepavadinsi.:)
Šiandien maximoj prie Ignėjos pribėgo  (nors palink buvo kitų vaikų) mergytė, kuri gimusi tais pačiais metais, tą pačią dieną, ir kurios vardas Igneta. :)

Paveikslai

Ech, kaip seniai aš buvau kokiam dailės muziejuje... Arba kokią knygą ta tema varčiau...
Bet šiandien nuoširdžiai kikenau:
Kaip atpažinti paveikslus

Ačiū sesei, kad pasidalino

Savaitgalis

Greit praėjo. Nes ruošėmės darželiui. Dar buvom apsipirkti, lauke. Ir aišku, koks savaitgalis be renginių? ;)
Mažius kažko piktokas buvo, bet vis tiek, kiek pavyko tiek sudalyvavom, ir įspūdžių visiems daug. :)

Šeštadienį išsipuošę skubėjom į renginį "Šokantis senamiestis". Buvom ir pernai, tad šiemetinis pasirodė geriau suorganizuotas. Nors ir kiek pavėlavom, bet spėjom visur - ir masinio šokio pasimokyti, ir vaikai spėjo jį ant scenos pašokti. :) Fotoreportažas čia. Dar kartu su kitais rankom apjuosėm rotušės aikštę. kaip juokėmės, vieni būtume nėję, bet mūsų didžiukas neleido net suabejoti: - Mama, kviečia, reikia dalyvauti...

Sekmadienį ėjom į rugsėjo pirmosios šventę vaikams. Žinoma, reikėjo paklausyti kaip lašeliukai dainuoja. :) Apėjom ir kitas palapines, bet kažkaip įspūdis nelabai... Net nežinau kodėl, viskas išmėtyta po didelę erdvę, kur siūlomi vaikams užsiėmimai, tai vos kelios vietos prie stalo, neprieisi.
Bandė organizuoti laimės rato sukimą su prizais. Bet tai buvo 5 min kas 30-45 min. Realiai per pirmas 5 min praėjo gal 8 vaikai. Kai paskelbė, kad baigėsi, o tuo metu jau buvo nemenka eilė, bent pusė mamų su vaikais liko grūstis eilėj iki kito sukimo ar dar ilgiau...  Mes nelaukėm. Silvija apsisveikino su draugais iš Lašeliukų ir vadove ir patraukėm toliau.

Didelė

Sekmadienį įvyko kai kas, kad pamaniau, kad mano Silvija jau didelė... :)
Rytas. Aišku, neankstus, gal pusė vienuolikos. Mes ruošiamės važiuoti į turgų gėlių rugsėjo pirmąjai. Suskamba durų skambutis. Abu su padaužiukų tėčiu susižvalgom, nes tikrai nieko nelaukėm. Atidarau duris, o ten- Ignas, Augustas ir dar viena mergaitė. pasikumščiuoja, ir Ignas, kaip vyriausias ir drasiausias išpyškina:
- Laba diena teta, gal gali Silvija į lauką išeiti?
Va va. Nesitikėjau. tad šeimyną palikau lauke ir gėles pirkau viena. Net jei ir tiems "dičkiams" kantrybės su Silvija užteko pusvalandžiui, tai vis tiek buvo netikėta...