Ji jau prasidėjo, nes aš vėl naktinėju. Ir tiesą sakant neteikiu tam didelės prasmės. Tiesa, po vidurnakčio padaužiukų tėvelis kažką apie tai leptelėjo, o didžioji padaužyti dabar užsiėmusi apmastymais apie laiką. Kad rytoj bus kita diena aišku. Kad po dviejų nedarbo dienų (ta proga net pirštai užlenkiami, nors šiaip pirštų skaičiuodama nelabai naudoja) bus darbo diena irgi aišku. Kaip suskaičiavo kai buvo trys dienos likę iki Kalėdų senelio darželyje. Bet va su tais Naujais metais problema... Akivaizdžiai matosi. Kaip ir šį vakarą kalbėjomės. Jei po dviejų nakties miegelių prasidės nauji metai, tai kodėl dar po dviejų (net suskaičiavo, kad po keturių iš viso ;) ) neprasidės dar naujesni? Patinka man tokie pokalbiai su vaikiškais pamąstymais. Kaip ir nuolatiniai kodėl, kurių neatmuši su visų siūlomu "O kaip tau atrodo?". Nes pasako savo nuomonę, ir tuoj pat paklausia, kaip man atrodo. :)
Ir šiaip juokinga, kad ji turi atsakymus į visus klausimus. Praeitą naktį labai smarkiai kažką sapnavo. Kai priėjau paglostyti, išgirdau, kad reikia kaladėlių. Perklausiau kokių- tų kur žaidė kai mamos nebuvo. Bet paskutines dienas tai visą laiką buvom kartu! Neiškenčiau nepaklausus, kada čia ji žaidė kai manęs nebuvo. Prasimerkė viena akytė, kita, pasiraukė nosytė. Ir tada su palengvėjimu išpyškino: kai tu tualete sysia darei. Va taip. :D
Voverytė
2012 m. gruodžio 31 d., pirmadienis
2012 m. gruodžio 29 d., šeštadienis
Sergam :(
Taip taip, šiuo metu namie turiu dvi mažas varvančias nosytes ir vieną didelę varvančią nosį- mano. kaip išaiškino didžiukas, kuris šituose namuose tikrai viską žino, tėtis nesusirgo todėl, kad yra berniukas. Ir pasisekė gi tam tėčiui. :D
Krūvelė ligų šventėms, o vieną dieną beveik nuoširdžiai maniau, kad nusibaigsiu. Na gerai, nemaniau, bet kam dar yra tie vaizdūs palyginimai, jei ne tokiems pastebėjimams? Daug švenčių planų griuvo ir tebegriūna, o aš tegaliu pasiguosti, kad kitais metais bus geriau. Pavyzdžiui vaikai sirgs mažiau. Juk visko būna. :)
Krūvelė ligų šventėms, o vieną dieną beveik nuoširdžiai maniau, kad nusibaigsiu. Na gerai, nemaniau, bet kam dar yra tie vaizdūs palyginimai, jei ne tokiems pastebėjimams? Daug švenčių planų griuvo ir tebegriūna, o aš tegaliu pasiguosti, kad kitais metais bus geriau. Pavyzdžiui vaikai sirgs mažiau. Juk visko būna. :)
2012 m. gruodžio 25 d., antradienis
2012 m. gruodžio 24 d., pirmadienis
Kai negali nekalbėti...
Arba neišeina patylėti. ;)
Čia apie mano didžiuką, plepsių plepsiuką. Ir apie tai, kad pamačius gudrią auklėtojos šypseną darželyje jau žinau, kad kažko priplepėjo, ir belieka spėlioti, ar labai raudonuosiu ar nelabai...
Kartą didžiukas paklausė, kodėl Jonas yra kapitonas. Kaip supratau auklėtoja surimavo, o Jonas pasigavo. :) Taigi ir maniškei reikia. O ką daryti, jei su vardu Silvija nieks neateina į galvą? Bet toms mėlynoms akytėms toks atsakymas netinka, tai elementariai ir pasakiau - Silvytė gudriausia mergytė. O kitą dieną ir pamačiau tą žymiąją auklėtojos šypseną. Jau mirksiu, o ji manęs klausia - tai pamokėt kaip sakyti? Pamokiau, prisipažįstu, kaip sakyti apie Silvytę. Ir išgirstu, kad Jonui pasigyrus, kad jis kapitonas, mano turtas atsistojo ir savo garsiu balseliu išaiškino, kad Jonas ne kapitonas, o žioplys, bet Silvytė gudriausia mergytė. :D Va taip. :) Auklėtoja šypsodamasi pasakė, kad Silvytė viską žino. O tą ir prideda: geriau už auklėtoją. Mano akys užlipo ant kaktos, ir bandau paaiškinti, kad mamai gėda... Ir kaip manot, ką išgirstu? Kad nieko, mama, praeis. Praėjo. :D Beveik. :D Tik jau žinau, kad raudonuosiu ir raudonuosiu...
O naujausias bajeris tai šeštadieninis pasiaiškinimas, kodėl neklausė tėčio - o aš tik darbo dienom klausau. :D
Čia apie mano didžiuką, plepsių plepsiuką. Ir apie tai, kad pamačius gudrią auklėtojos šypseną darželyje jau žinau, kad kažko priplepėjo, ir belieka spėlioti, ar labai raudonuosiu ar nelabai...
Kartą didžiukas paklausė, kodėl Jonas yra kapitonas. Kaip supratau auklėtoja surimavo, o Jonas pasigavo. :) Taigi ir maniškei reikia. O ką daryti, jei su vardu Silvija nieks neateina į galvą? Bet toms mėlynoms akytėms toks atsakymas netinka, tai elementariai ir pasakiau - Silvytė gudriausia mergytė. O kitą dieną ir pamačiau tą žymiąją auklėtojos šypseną. Jau mirksiu, o ji manęs klausia - tai pamokėt kaip sakyti? Pamokiau, prisipažįstu, kaip sakyti apie Silvytę. Ir išgirstu, kad Jonui pasigyrus, kad jis kapitonas, mano turtas atsistojo ir savo garsiu balseliu išaiškino, kad Jonas ne kapitonas, o žioplys, bet Silvytė gudriausia mergytė. :D Va taip. :) Auklėtoja šypsodamasi pasakė, kad Silvytė viską žino. O tą ir prideda: geriau už auklėtoją. Mano akys užlipo ant kaktos, ir bandau paaiškinti, kad mamai gėda... Ir kaip manot, ką išgirstu? Kad nieko, mama, praeis. Praėjo. :D Beveik. :D Tik jau žinau, kad raudonuosiu ir raudonuosiu...
O naujausias bajeris tai šeštadieninis pasiaiškinimas, kodėl neklausė tėčio - o aš tik darbo dienom klausau. :D
2012 m. gruodžio 23 d., sekmadienis
Tuoj šventės
Kaip turbūt pernai ir užpernai ir vėl nieko nespėjau, ko buvau prisiplanavusi. Nei su didžiuku daryti įvairesnius papuošimus nei snaigės ir labiau papuošti namus, nei iš anksto pasiruošti įdomesnėmis dovanomis. Gal kitamet. ;) bet iš kitos pusės nėra ko skųstis: ir eglę pasipuošėm, ir namus. Ir šiemet turėjau labai rimtą pagalbininkę, kuri tvirtai žinojo kur koks žaisliukas turi būti ir kodėl. :) Gražu buvo žiūrėti kaip ji puošė. O ir mažiukas keturiom vis sukosi aplink. Irgi padėjėja. :) Užtat aš labiausiai prisiminsiu kaip per didžiules pusnis tempiau tą eglę per stadioną. Jau buvau pažadėjusi, kad tądien pirksim eglutę, tai nebuvo kur dingti. Tuo labiau, kad jas pardavinėjo tikrai netoli namų. Bent jau vasarą tas atstumas būtų toks atrodęs. :D O dabar... Dar išsirinkau, pasiderėjau, sumokėjau, ir tik apskui supratau, ko pardavėjas pasakė būtent tokius žodžius "Sėkmės parnešant". Bet ir svoris.... Bet kur dingsi, ne tik mūsų pačių, bet ir eglučių grožis (bet uzžtat kokios gražios tvirtos šakos ir kamienas... ;) ) reikalauja aukų. Sniego daugybė, eiti ne tiesiausiu keliu, o palei gatvę nesugalvojau... Tai ir klampojau namo pailsėdama. Bet mažių džiaugsmas visą vargą atpirko. Nes mano didysis smalsiukas vis lėkė ir lėkė per balkono stiklą pažiūrėti į eglutę.
Kas dar? Buvom visi keturi lėlių teatre. Net ir mažiukas ištempė pusvalandį. Vis rodė ranka į sceną ir komentavo kažką. :) Didžiukas net papriekaištavo, kad spektaklis per trumpas. O man labiausiai patiko jos kitas komentaras pamačius kalėdų senelį ant scenos: Mama, o čia tas Kalėdų senelis kur dovanas dalina, ar tas kur tik daug kalba? ;)
Ryt jau kūčios. Kepsim kučiūkus ir sausainius. Vakarieniausim. Po to kalėdos su dovanom, senelių lankymas. Et, gera gi būti vaiku. :)
Kas dar? Buvom visi keturi lėlių teatre. Net ir mažiukas ištempė pusvalandį. Vis rodė ranka į sceną ir komentavo kažką. :) Didžiukas net papriekaištavo, kad spektaklis per trumpas. O man labiausiai patiko jos kitas komentaras pamačius kalėdų senelį ant scenos: Mama, o čia tas Kalėdų senelis kur dovanas dalina, ar tas kur tik daug kalba? ;)
Ryt jau kūčios. Kepsim kučiūkus ir sausainius. Vakarieniausim. Po to kalėdos su dovanom, senelių lankymas. Et, gera gi būti vaiku. :)
2012 m. gruodžio 20 d., ketvirtadienis
Pirmi kartai
Turbūt smagu būti trimete. Aš aišku savęs tokio amžiaus neatsimenu, bet taip smagu stebėti didžiosios padaužytės augimą, pokyčius, mąstymą ir nuotykius. Turėtų būti smagu jaustis nuostabiausia, gudriausia, gražiausia ir mylimiausia, patirti tiek naujų dalykų. Ir, žvelgiant iš suaugusiojo akim, turėti tiek laisvės, kurios sau neleidžiam: voliotis sniege, kalbėtis su kuo nori, gaudyti kates ir t.t.
O taip, sniegas. vakar ne kartą iš pusnių kone už kojų ištraukiau. Šypsojausi žiūrėdama, kaip mano prirengtas kukuliukas skuodė paskui kates jas gaudydama, kratė sniegą nuo šakų ir švietė iš džiaugsmo raudoni nuo šalčio žandukai.
vakar puošėm namus ir eglutę. Čia mano užsispyrimas nepuošti labai anksti. Snaigėm net tėtį papuošė. Ir eglę labai rimtai puošė, o mažoji vis taikėsi priropoti ir girliandą nuimti.
O šiandien pirmoji eglutė darželyje. laukiu nesulaukiu. :)
O taip, sniegas. vakar ne kartą iš pusnių kone už kojų ištraukiau. Šypsojausi žiūrėdama, kaip mano prirengtas kukuliukas skuodė paskui kates jas gaudydama, kratė sniegą nuo šakų ir švietė iš džiaugsmo raudoni nuo šalčio žandukai.
vakar puošėm namus ir eglutę. Čia mano užsispyrimas nepuošti labai anksti. Snaigėm net tėtį papuošė. Ir eglę labai rimtai puošė, o mažoji vis taikėsi priropoti ir girliandą nuimti.
O šiandien pirmoji eglutė darželyje. laukiu nesulaukiu. :)
2012 m. gruodžio 19 d., trečiadienis
jau
Ech, seniai nerašiau. kartais nespėjau, kartais nenorėjau, kartais negalėjau. Nes išskyrus tas dienas, kai tikrąja ta žodžio prasme nulūžau su mažėm arba dirbau, naktinėjau prie vieno kitokio darbo. Savo brangiausiai pamaivytei, kaip pati šiandien apibūdino, "rūbų mėlynakei" (kam tie nauji žodžiai, pvz. maniakei, Silvija puikiai žino, kad ji yra mėlynakė :P), kuri paprašė tokio pat šaliko kaip Adrianos, tik gražesnio. Ar gražesnis išėjo jau ne man spręsti. Bet baigiau. :) Dar nelygintas, su tam tikrais trūkumais, ir turbūt panešiojus dar bus tobulintas. Tad prašom nesikabinėti. ;) Bet ryte nekantrauju pamatyti savo džiaugsmuko reakciją. :)
2012 m. gruodžio 13 d., ketvirtadienis
Apie bobas, reakcijas ir visa kita
dar viena pagerinta dienelė, kaip ir priklauso 13 d. :)
Pirmiausiai apie bobas. Gi kartą didžiukas nuklausė šitą žodį ir labai patiko. Bet išsiaiškinom, kad visų moterrų taip vadinti negalima, tėtukui abi išaiškinom, kad vairuojančios moterys net padarę nesąmonę bobomis irgi netampa. Ir taip viskas baigėsi. O šiandien aš supratau. Bobų tikrai yra. Sutikau.
Nuo darželio iki namų kartais einam pėsčiomis, o kartais važiuojam. Šiandien dar ir apsipirkau ir įlipom į pustuštį troleibusą, gal su 5 žmonėm. Dėl vienos stotelės patingėjau eiti į galą, kur didžiukas norėjo, tad teko išklausyti protestą ir kiek zyzimo. Bet iki rėkimo buvo toli, nors didžiuko balselio garsumo ir nerėkiant užtenka... Bandant nuramijnti ir nukreipti dėmesį kitur, nes iki stotelės buvo visai arti, tuoj už nugaros atsirado moteriškė. ir pareiškė:
-Ko rėki? va atidarys troleibusas duris, išmes, tai žinosi!
Va čia aš ne tik žioptelėjau, bet ir išvadinau boba ir pasakiau ką galvoju. Už tas išsigandusias trimetės akytes ir jau prasidėjusį rėkimą. nes troleibusas kaip tyčia prie perėjos sulėtino greitį. Kaip aš nekenčiu tokių bobų, kurios kišasi ne į savo reikalus. Ir be to, kas joms leido gąsdinti mano vaiką?????? Patikėkit, tikrai gailiuosi jos neišmetus iš troleibuso. O namuose dar teko raminti didžiuką, kad niekas nemes vaikų iš troleibuso.
Buvau pikta. pasiskundžiau facebook'e. Ne, ne dėl užuojautos. Šiaip pasiskųsti norėjosi. Ir sulaukiau buvusios klasiokės, nematytos gal 10 metų, o gal daugiau komentaro. Pacituosiu (mano blogas, tai darau ką noriu, va :D ):
"Žinot, pabūsiu Bloga teta, bet tiesiog negaliu nepakomentuoti Realybė tokia, mielos mamos, kad kaip ir vaikas gali zysti, taip ir ta moteris turi teisę bambėti - gal važiavo žmogus iš darbo nuvargęs, o čia dar šalia vaikas rėkauja, tai matomai ir neišlaikė nervai. Mama aišku, geriau aprėks Bobą, negu kad sudrausmins savo mažylį, nors gal ir visas troleibusas dantis sukandęs kenčia. Aišku, galite argumentuoti, kad viešas transportas, jei nori ramybės, važinėk su nuosavu auto, kad vaikas yra mažas ir nieko nesupranta, kad jis pavargęs ir nori pazysti... Kiekvienai pelėdai jos pelėdžiukai nuostabiausi (čia aš be sarkazmo), tik prisiminkite, kad svetimam žmogui tai yra eilinis statistinis pilietis, todėl nereikalaukite iš masių garbinti jūsų zyziančių atžalėlių. O kultūringas vaiko elgesys privalo būti skiepijamas nuo kūdikystės."
Taip ir buvo: maniškė rėkdama kiek gali lakstė po troleibusą ir terorizavo tas moteriškes, kurias aš bakstelėdavau pirštu. :P
O aš apie ką kitą. Įsivaizduokim: ta pati "boba" kalba telefonu. Taip tikrai buvo. Ir dar gana garsiai, kaip daugelis vyresnio amžiaus žmonių. Man tai irgi nepatinka (nors čia klausimas ar nebuvo baisiai maloni tos moters pagalba man nuraminti vaiką, aš gi nesusitvarkau), tai remiantis ta pačia teorija, aš būčiau priėjus, paklausus ko čia rėkauja ir pasiūlius išmesti ją iš troleibuso. O jei dar būčiau kvadratinis 2 m. vyrukas. :D Garantija, niekas nebūtų pakomentavęs apie troleibuso kentėjimą sukandus dantis, visi būtų užstoję vargšę moterytę, kurią banditas grasino išmesti iš troleibuso.
O juk čia beveik tas pats... Jei kas manot, kad trimečiai po vieno pasakyto žodžio nurimsta, manau, kad klysta. Ir niekas neturi teisės gąsdinti mano vaiko. Gausit atgal. Kokia nors forma.
Ir tik pikta ant tų "bobų", kurios sau leidžia viską komentuoti, parduotuvėj griebti vaiką už rankos ir aiškinti, kad rėkiantį nusives, gąsdinti ir pan.
Ir juokinga iš pasivadinusios Bloga teta buvusios klasiokės. Visažinės. :D Kuri naiviai matyt tikisi, kad jei kada turės vaikų, tai jie tik šypsosis, klausys, neišdykaus ir niekada nieko blogo nedarys. Gal kokia proga jai padovanoti lėlę? tada panašiai ir bus. :D
Pirmiausiai apie bobas. Gi kartą didžiukas nuklausė šitą žodį ir labai patiko. Bet išsiaiškinom, kad visų moterrų taip vadinti negalima, tėtukui abi išaiškinom, kad vairuojančios moterys net padarę nesąmonę bobomis irgi netampa. Ir taip viskas baigėsi. O šiandien aš supratau. Bobų tikrai yra. Sutikau.
Nuo darželio iki namų kartais einam pėsčiomis, o kartais važiuojam. Šiandien dar ir apsipirkau ir įlipom į pustuštį troleibusą, gal su 5 žmonėm. Dėl vienos stotelės patingėjau eiti į galą, kur didžiukas norėjo, tad teko išklausyti protestą ir kiek zyzimo. Bet iki rėkimo buvo toli, nors didžiuko balselio garsumo ir nerėkiant užtenka... Bandant nuramijnti ir nukreipti dėmesį kitur, nes iki stotelės buvo visai arti, tuoj už nugaros atsirado moteriškė. ir pareiškė:
-Ko rėki? va atidarys troleibusas duris, išmes, tai žinosi!
Va čia aš ne tik žioptelėjau, bet ir išvadinau boba ir pasakiau ką galvoju. Už tas išsigandusias trimetės akytes ir jau prasidėjusį rėkimą. nes troleibusas kaip tyčia prie perėjos sulėtino greitį. Kaip aš nekenčiu tokių bobų, kurios kišasi ne į savo reikalus. Ir be to, kas joms leido gąsdinti mano vaiką?????? Patikėkit, tikrai gailiuosi jos neišmetus iš troleibuso. O namuose dar teko raminti didžiuką, kad niekas nemes vaikų iš troleibuso.
Buvau pikta. pasiskundžiau facebook'e. Ne, ne dėl užuojautos. Šiaip pasiskųsti norėjosi. Ir sulaukiau buvusios klasiokės, nematytos gal 10 metų, o gal daugiau komentaro. Pacituosiu (mano blogas, tai darau ką noriu, va :D ):
"Žinot, pabūsiu Bloga teta, bet tiesiog negaliu nepakomentuoti Realybė tokia, mielos mamos, kad kaip ir vaikas gali zysti, taip ir ta moteris turi teisę bambėti - gal važiavo žmogus iš darbo nuvargęs, o čia dar šalia vaikas rėkauja, tai matomai ir neišlaikė nervai. Mama aišku, geriau aprėks Bobą, negu kad sudrausmins savo mažylį, nors gal ir visas troleibusas dantis sukandęs kenčia. Aišku, galite argumentuoti, kad viešas transportas, jei nori ramybės, važinėk su nuosavu auto, kad vaikas yra mažas ir nieko nesupranta, kad jis pavargęs ir nori pazysti... Kiekvienai pelėdai jos pelėdžiukai nuostabiausi (čia aš be sarkazmo), tik prisiminkite, kad svetimam žmogui tai yra eilinis statistinis pilietis, todėl nereikalaukite iš masių garbinti jūsų zyziančių atžalėlių. O kultūringas vaiko elgesys privalo būti skiepijamas nuo kūdikystės."
Taip ir buvo: maniškė rėkdama kiek gali lakstė po troleibusą ir terorizavo tas moteriškes, kurias aš bakstelėdavau pirštu. :P
O aš apie ką kitą. Įsivaizduokim: ta pati "boba" kalba telefonu. Taip tikrai buvo. Ir dar gana garsiai, kaip daugelis vyresnio amžiaus žmonių. Man tai irgi nepatinka (nors čia klausimas ar nebuvo baisiai maloni tos moters pagalba man nuraminti vaiką, aš gi nesusitvarkau), tai remiantis ta pačia teorija, aš būčiau priėjus, paklausus ko čia rėkauja ir pasiūlius išmesti ją iš troleibuso. O jei dar būčiau kvadratinis 2 m. vyrukas. :D Garantija, niekas nebūtų pakomentavęs apie troleibuso kentėjimą sukandus dantis, visi būtų užstoję vargšę moterytę, kurią banditas grasino išmesti iš troleibuso.
O juk čia beveik tas pats... Jei kas manot, kad trimečiai po vieno pasakyto žodžio nurimsta, manau, kad klysta. Ir niekas neturi teisės gąsdinti mano vaiko. Gausit atgal. Kokia nors forma.
Ir tik pikta ant tų "bobų", kurios sau leidžia viską komentuoti, parduotuvėj griebti vaiką už rankos ir aiškinti, kad rėkiantį nusives, gąsdinti ir pan.
Ir juokinga iš pasivadinusios Bloga teta buvusios klasiokės. Visažinės. :D Kuri naiviai matyt tikisi, kad jei kada turės vaikų, tai jie tik šypsosis, klausys, neišdykaus ir niekada nieko blogo nedarys. Gal kokia proga jai padovanoti lėlę? tada panašiai ir bus. :D
2012 m. gruodžio 12 d., trečiadienis
Drambliai
Šiandien mano didžiukas su tėčiu buvo cirke, dramblių žiūrėti. pagal pirminį planą būtume ėję abi, bet pagailėjau tėčio, nes mažiukas vakarais kartais būna piktokas, ypač kai serga. Nors šiandien kaip tyčia buvo šilkinis vaikas, išsišiepęs iki ausų. Tik į vakarą matėsi, kad sesės labai laukia. Ir prie durų keliavo, ir ant palangės reikalavo kelti ir į stiklą baksnojo, kai kokia mašina sukdavo į kiemą. O jau grįžus brovėsi sesei į glėbį. :D
Bet geriau apie dramblius. :) Apie cirką su gyvūnais, žiaurų elgesį su gyvūnais ir pan. komentarų nereikia. Savo nuomonę turiu. Kai didžiukas paaugs bent iki 5 m. ir daugiau ta tema supras ir mes kalbėsimės ir pati nuspręs kaip nori daryti. Dabar jai tai džiugus įvykis, ir dar daug visko ta proga sužino. Kada gi dar tikėti dramblių šokiais, fokusais, stebuklais? Kada jaustis pačia gražiausia, protingiausia, nuostabiausia ir t.t.? Puoštis, kaip tik šauna į galvą? Juk vėliau jau reikės rengtis tai, kas "madinga"... Būnant trijų pats laikas. :D Ir aš manau, kad mano pareiga ir malonumas tuo pasirūpinti.:)
Vėl ne apie dramblius buvo. :P Bet didžiukas nuo pat ryto tik apie juos ir klausinėjo: kokios spalvos, kodėl tokios, o ne šviesiai mėlynos (kaip gi nesuprantat, gi būtų gražiau :D), kokio didumo, ką valgo, ko bijo, ar dažnai kakoja (reikėjo pamatyti mano veikdo išraišką po tokio klausimo :D ) ir t.t. Spejo cirke ir tėtį apšviesti. kiek spėjau išklausinėti - patiko. kartais buvo baisu, bet vis tiek patiko. Ryt spėju išgirsiu daugiau. ir apie mešką, kates, klounus, šunis ir t.t. pasakojo, kokie dideli buvo drambliai, su ilgom ilgom nosim, dideliais užpakaliais ir veduoklėm ant galvos. Čia jei nesupratot apie ausis. :) Ir vis pabrėždavo, kad jie buvo tikri, ne tokie, kaip dieną matyti per Tv ar kompiuterį.
Smagu ją matyti tokią besidominčią... O kitą kartą tikrai kur nors eisim abi. :) Žiūrėsiu į jos entuziazmą, šypsenas, laimingas akytes ir mokysiuos. Ne tik būti geresne mama, bet ir nekreipti dėmesio į smulkmenas. :)
Bet geriau apie dramblius. :) Apie cirką su gyvūnais, žiaurų elgesį su gyvūnais ir pan. komentarų nereikia. Savo nuomonę turiu. Kai didžiukas paaugs bent iki 5 m. ir daugiau ta tema supras ir mes kalbėsimės ir pati nuspręs kaip nori daryti. Dabar jai tai džiugus įvykis, ir dar daug visko ta proga sužino. Kada gi dar tikėti dramblių šokiais, fokusais, stebuklais? Kada jaustis pačia gražiausia, protingiausia, nuostabiausia ir t.t.? Puoštis, kaip tik šauna į galvą? Juk vėliau jau reikės rengtis tai, kas "madinga"... Būnant trijų pats laikas. :D Ir aš manau, kad mano pareiga ir malonumas tuo pasirūpinti.:)
Vėl ne apie dramblius buvo. :P Bet didžiukas nuo pat ryto tik apie juos ir klausinėjo: kokios spalvos, kodėl tokios, o ne šviesiai mėlynos (kaip gi nesuprantat, gi būtų gražiau :D), kokio didumo, ką valgo, ko bijo, ar dažnai kakoja (reikėjo pamatyti mano veikdo išraišką po tokio klausimo :D ) ir t.t. Spejo cirke ir tėtį apšviesti. kiek spėjau išklausinėti - patiko. kartais buvo baisu, bet vis tiek patiko. Ryt spėju išgirsiu daugiau. ir apie mešką, kates, klounus, šunis ir t.t. pasakojo, kokie dideli buvo drambliai, su ilgom ilgom nosim, dideliais užpakaliais ir veduoklėm ant galvos. Čia jei nesupratot apie ausis. :) Ir vis pabrėždavo, kad jie buvo tikri, ne tokie, kaip dieną matyti per Tv ar kompiuterį.
Smagu ją matyti tokią besidominčią... O kitą kartą tikrai kur nors eisim abi. :) Žiūrėsiu į jos entuziazmą, šypsenas, laimingas akytes ir mokysiuos. Ne tik būti geresne mama, bet ir nekreipti dėmesio į smulkmenas. :)
2012 m. gruodžio 10 d., pirmadienis
Nespėtas parašyti įrašas
nespėtas nuo penktadienio...
Bet filmas pažiūrėtas, mažoji bežiūrint užmigdyta. pati kalta, kad būtnt tą dieną, kai mamai filmas, nenori laiku užmigti. :P
O aš, kaip priekabi lankytoja tenoriu pabambėti apie dar vieną aplankytą vietą. Penktadienį, po eglutės įžiebimo Kauno pilyje su didžiuku ir teta Jaja nulėkėme iki artimiausios žinomos vietos - Kavos klubo. Buvau paskutinį kartą ten gal prieš 5 metus, jei ne daugiau. Kažkokių didelių įspūdžių neliko iš to karto. Nors galiu pasakyti, kad ko gero valgiau obuolių pyragą tada...
Užtat dabar daug įspūdžių liko. Ir nelabai kokių. Ir nuo ko man čia pradėjus? Aišku, kad nuo aptarnavimo. :D Suprantu, daug žmonių, penktadienio vakaras, o aptarnauja dviese. Bet lygiai tas pats buvo Kavos keruose po eglutės įžiebimo Rotušės aikštėje, ir tai vietai tikrai neturiu ko prikišti. Bet apie viską iš pradžių. Sulaukėme meniu ir padavėjos. Aš išvardinau ko man su didžiuku reikia. O bevardinant sesei padavėja ramiausiai paėmė meniu ir pradėjo eiti. Keistai atrodė. Ir jau tada pasidžiaugiau, kad arbatpinigių aš pati nepalikinėsiu. (Tad jei pažiūrėti iš kitos pusės - kokia šauni vieta, taupo mano pinigus :P). O be to, visai nesureaguoti į vaiko prašymą uždegti žvakę irgi nemandagu. Ačiū pagyvenusiai porai sėdėjusiai kitam kavinės kampe, kuri padėjo tai padaryti.
Nieko ypatingo mes neužsisakėm - kakavos, Latte, arbatos, obuolių pyragą ir vyšnių pyragą. Šiaip paprastai ragaudama Latte ar kitokias tokio tipo kavas dažniau pamastau apie pieno putos kiekį ir pan. Net pačiai keista pasidarė, kad skonis likdavo antroj vietoj. O čia gerdama akivaizdžiai supratau- kava tikrai neskani. Vyšnių pyragas? na tas, kur vyšnių įdaras tarp tešlos sluoksnių. Kaip ir sesės valgytas obuolių. Rūgštokas, bet čia ne bėda. Bet didžiausias sesės obuolių pyrago pliusas lyginant su maniškiu buvo tas, kad tešla po obuoliais ir po juo atrodė iškepta. O maniškė labiau panašėjo į pusiau keptą tešlos gabalą.
Verdiktas? Aš tikrai žinau, kodėl ten nevaikštau ir nevaikščiosiu.
Bet filmas pažiūrėtas, mažoji bežiūrint užmigdyta. pati kalta, kad būtnt tą dieną, kai mamai filmas, nenori laiku užmigti. :P
O aš, kaip priekabi lankytoja tenoriu pabambėti apie dar vieną aplankytą vietą. Penktadienį, po eglutės įžiebimo Kauno pilyje su didžiuku ir teta Jaja nulėkėme iki artimiausios žinomos vietos - Kavos klubo. Buvau paskutinį kartą ten gal prieš 5 metus, jei ne daugiau. Kažkokių didelių įspūdžių neliko iš to karto. Nors galiu pasakyti, kad ko gero valgiau obuolių pyragą tada...
Užtat dabar daug įspūdžių liko. Ir nelabai kokių. Ir nuo ko man čia pradėjus? Aišku, kad nuo aptarnavimo. :D Suprantu, daug žmonių, penktadienio vakaras, o aptarnauja dviese. Bet lygiai tas pats buvo Kavos keruose po eglutės įžiebimo Rotušės aikštėje, ir tai vietai tikrai neturiu ko prikišti. Bet apie viską iš pradžių. Sulaukėme meniu ir padavėjos. Aš išvardinau ko man su didžiuku reikia. O bevardinant sesei padavėja ramiausiai paėmė meniu ir pradėjo eiti. Keistai atrodė. Ir jau tada pasidžiaugiau, kad arbatpinigių aš pati nepalikinėsiu. (Tad jei pažiūrėti iš kitos pusės - kokia šauni vieta, taupo mano pinigus :P). O be to, visai nesureaguoti į vaiko prašymą uždegti žvakę irgi nemandagu. Ačiū pagyvenusiai porai sėdėjusiai kitam kavinės kampe, kuri padėjo tai padaryti.
Nieko ypatingo mes neužsisakėm - kakavos, Latte, arbatos, obuolių pyragą ir vyšnių pyragą. Šiaip paprastai ragaudama Latte ar kitokias tokio tipo kavas dažniau pamastau apie pieno putos kiekį ir pan. Net pačiai keista pasidarė, kad skonis likdavo antroj vietoj. O čia gerdama akivaizdžiai supratau- kava tikrai neskani. Vyšnių pyragas? na tas, kur vyšnių įdaras tarp tešlos sluoksnių. Kaip ir sesės valgytas obuolių. Rūgštokas, bet čia ne bėda. Bet didžiausias sesės obuolių pyrago pliusas lyginant su maniškiu buvo tas, kad tešla po obuoliais ir po juo atrodė iškepta. O maniškė labiau panašėjo į pusiau keptą tešlos gabalą.
Verdiktas? Aš tikrai žinau, kodėl ten nevaikštau ir nevaikščiosiu.
2012 m. gruodžio 9 d., sekmadienis
"Namų darbai"
Ne, ne apie namų ruošos darbus aš čia. Ir ne apie praeitą naktį didžiąjai padaužytei megztą šaliką, kuris turi būti toks kaip Adrianos, tik gražesnis. :D Slapta net įdomu, ką dar sugalvos mano gudruolė. ;)
Iš darželio gavom užduotį - padaryti darbelį kalėdų tema, kurį koridoriuje kabins ant tam skirto "tinklo", bus parodėlė. Padaužiukų tėtis, kadangi beveik išsisuko nuo šio darbo, į tai žiūrėjo labai optimistiškai - darželis nori įtraukti tėvus. Nemeniška ir principinga mama susiėmė už galvos. matyt veido išraiška vos tai išgirdus daug pasakė, nes auklėtoja tuoj pakomentavo: tai gal močiutė meniška, arba teta. Na, nunarpliočiau aš kokį besmegenį, dar ką nors padaryčiau. Bet kaip į tai įtraukti trimetę? Neduosi gi tik siūlų kamuoliuko palaikyti... O aš vis tiek manau, kad tai ne tėvelių darbū grožio konkursas...
Tad šiandien "virė" darbas. :) Tėtukas palaimingai nusiplovė į savo darbą, o mes su teta Jaja išbandinėjom idėjas. Sniego gniūžtės nesusilipdė į visumą, vainikui pritrūko cinkelio. dar vienos idėjos būtume nepritvirtinę. O didžiukas tuo metu smalsiai žiūrėjo, sakė eilėraščius ir dainavo apie sniegą, o tik mums nusisukus plėšė vatą į mažus gabaliukus ir taip prisnigo pusė namų. Net pas miegančią sesę sugebėjo įslinkti ir grįžti su gudria šypsenėle. taip taip, ir sesė buvo apsnigta. :D
Rezultatas? Kiek juokingas... Bet mažos rankytės daug daug prisidėjo jį darant ir svarbiausia, kad net svarstė, kad pasiliks namie, nes jis jai buvo labai gražus. :)
P.S. Nuotrauka iš šono, prie elektros šviesos. Bet kas išėjo maždaug aišku. Ir turbūt nereikia net sakyti, kad sekančių darbelių tai nelaukiu...
Iš darželio gavom užduotį - padaryti darbelį kalėdų tema, kurį koridoriuje kabins ant tam skirto "tinklo", bus parodėlė. Padaužiukų tėtis, kadangi beveik išsisuko nuo šio darbo, į tai žiūrėjo labai optimistiškai - darželis nori įtraukti tėvus. Nemeniška ir principinga mama susiėmė už galvos. matyt veido išraiška vos tai išgirdus daug pasakė, nes auklėtoja tuoj pakomentavo: tai gal močiutė meniška, arba teta. Na, nunarpliočiau aš kokį besmegenį, dar ką nors padaryčiau. Bet kaip į tai įtraukti trimetę? Neduosi gi tik siūlų kamuoliuko palaikyti... O aš vis tiek manau, kad tai ne tėvelių darbū grožio konkursas...
Tad šiandien "virė" darbas. :) Tėtukas palaimingai nusiplovė į savo darbą, o mes su teta Jaja išbandinėjom idėjas. Sniego gniūžtės nesusilipdė į visumą, vainikui pritrūko cinkelio. dar vienos idėjos būtume nepritvirtinę. O didžiukas tuo metu smalsiai žiūrėjo, sakė eilėraščius ir dainavo apie sniegą, o tik mums nusisukus plėšė vatą į mažus gabaliukus ir taip prisnigo pusė namų. Net pas miegančią sesę sugebėjo įslinkti ir grįžti su gudria šypsenėle. taip taip, ir sesė buvo apsnigta. :D
Rezultatas? Kiek juokingas... Bet mažos rankytės daug daug prisidėjo jį darant ir svarbiausia, kad net svarstė, kad pasiliks namie, nes jis jai buvo labai gražus. :)
P.S. Nuotrauka iš šono, prie elektros šviesos. Bet kas išėjo maždaug aišku. Ir turbūt nereikia net sakyti, kad sekančių darbelių tai nelaukiu...
2012 m. gruodžio 8 d., šeštadienis
Gera ir sunku...
Tokios jau tos dienos. Ir džiaugsmo daug, ir vargo. Kaip kitaip, kai dvi bėdelės siaučia po namus su savo norais. Mažei gi ir laringitas ne kliūtis visą dieną duotis. Ir tik retkarčiais sustoti ir pasiglaustyti ar ramiai pasėdėti glėby. Kaip ir didžiukas, staiga nusprendusi, kad ji jau labai didelė ir savarankiška. Ir desertą šiandien darys ji, nes ji viską moka. :D Tai ką, pasigirt tėčiui pasigyrė, man atėjusi apie tai papasakojo ir labai ramiu balseliu dar pridėjo: tai sakyk ką daryti. :D Teko pasukti galvą ką galima daryti, kad tėtis iš tiesų patikėtų. :) Bet padarėm. Naminę žele iš kompoto ir suteptus vaflius. Gi tikrai, ji didelė, savarankiška ir viską moka. :)
Smagu su jom, tik kartais taip norėtųsi kelioms dienoms pabėgti atostogų. veikti tai, ką aš noriu. Nekeisti krūvos pampersų, nevalyti nosių, nežaisti visą dieną vaikiškų žaidimų ir t.t. Žinoma, gera, kai tave labai labai myli ir nori būti tik su tavim, bet ir sunku...
Smagu su jom, tik kartais taip norėtųsi kelioms dienoms pabėgti atostogų. veikti tai, ką aš noriu. Nekeisti krūvos pampersų, nevalyti nosių, nežaisti visą dieną vaikiškų žaidimų ir t.t. Žinoma, gera, kai tave labai labai myli ir nori būti tik su tavim, bet ir sunku...
Ir kur ta mano nuotaika?..
Nėra, nėra. :( panašu, kad mažajai vėl gali būti laringitas. Taip taip, žinau, kad dauguma išauga, nors ir lengvai pasigauna, serga nesunkiai, manajai net temperatūra nekyla. Tik taip nesmagu girdėti tą specifinį kosūlį ir matyti kitus ženklus. :( Aš taip norėčiau ją tempti į lauką ir važinėti rogutėmis, bet teks palaukti...
O didžiukas jau sveikas ir toliau aktyviai dalyvauja eglučių įžeibime. Tik panašu, kad šiandien prie pilies vaikas "nepagavo bajerio" - nei eglutės, nei ugnies šau, nei žibintų paleidimo. Nes pasibaigus pakomentavo: prie eglės prieit neleido (tvorelė aplink eglę), Kalėdų senelio nebuvo... Negera šventė.
Man su teta Jaja kažkodėl didelio įspūdžio irgi nepadarė. Žiūrėsim kaip ryt, kur didžiukas keliaus su tėtuku. :)
Oi, o tas mano didžiukas ir toliau juokina savo nuomonėm ir komentarais. Kaip žinia dažniausiai patinka tik mergaitės, nors jau pažanga, darželyje ir "naujas Jonas" visai patinka. O dažniausiai minima Adriana. Tik ir girdžiu, kad jai reikia tokio šalmiuko-kepurės, kaip Adrianos (tik tyliau pakomentuojama, kad gražesnio :P), tai tokio šaliko. Irgi gražesnio, jei ką. :D Et, tos mergaitės.
O didžiukas jau sveikas ir toliau aktyviai dalyvauja eglučių įžeibime. Tik panašu, kad šiandien prie pilies vaikas "nepagavo bajerio" - nei eglutės, nei ugnies šau, nei žibintų paleidimo. Nes pasibaigus pakomentavo: prie eglės prieit neleido (tvorelė aplink eglę), Kalėdų senelio nebuvo... Negera šventė.
Man su teta Jaja kažkodėl didelio įspūdžio irgi nepadarė. Žiūrėsim kaip ryt, kur didžiukas keliaus su tėtuku. :)
Oi, o tas mano didžiukas ir toliau juokina savo nuomonėm ir komentarais. Kaip žinia dažniausiai patinka tik mergaitės, nors jau pažanga, darželyje ir "naujas Jonas" visai patinka. O dažniausiai minima Adriana. Tik ir girdžiu, kad jai reikia tokio šalmiuko-kepurės, kaip Adrianos (tik tyliau pakomentuojama, kad gražesnio :P), tai tokio šaliko. Irgi gražesnio, jei ką. :D Et, tos mergaitės.
2012 m. gruodžio 7 d., penktadienis
Miegapelės :P
Ech, miegaligė, ne kitaip. Būtų gerai kokiai savaitei pavirsti į miegapelę ir parpti, parpti, parpti. Atsiprašau, norėjau pasakyti miegoti. :D Bet turbūt ir tada maži miegapeliukai neleistų to daryti. ir kaip tie mano mazgiai nepavargsta... Na gerai, didžiukas gal kiek lėtesnis ir ne tiek daug juda, bet mažė prasiduoda vos ne visą dieną. taip taip, pagrinde dar keturiom. O juokingiausia, kai Silvija taip pusiau straksėjo, visi labai protingai linksėjom, kad taip yra todėl, kad grindys slidžios. Nei pro kur. :D Mažė tokiu greičiu neslysdama ropoja, kad jokių klausimų nebekyla.
Bet ne, aš ne apie tai. Apie miega. Apie tobulą rytą, pvz. kai pabundi apie 11 val., tau atneša Latte į lovą su šviežia bandele (kioskas visai arti, jei ką, neįmanomo nenoriu :P), aš pasiimu knygą ar žurnalą ir šiltai ir jaukiai skaitau... Ech, pasvajokim ir užteks, dar negreit tas laukia. Jei tai savaitgalis, greičiau dvi padaužos su džiaugsmingais paklykavimais ir reiškiamais norais puls mane iš lovos versti kokia 8 val. čia geriausiu atveju...
Ech, vis dėlto kaip norėčiau pabūt miegapele :P
Bet ne, aš ne apie tai. Apie miega. Apie tobulą rytą, pvz. kai pabundi apie 11 val., tau atneša Latte į lovą su šviežia bandele (kioskas visai arti, jei ką, neįmanomo nenoriu :P), aš pasiimu knygą ar žurnalą ir šiltai ir jaukiai skaitau... Ech, pasvajokim ir užteks, dar negreit tas laukia. Jei tai savaitgalis, greičiau dvi padaužos su džiaugsmingais paklykavimais ir reiškiamais norais puls mane iš lovos versti kokia 8 val. čia geriausiu atveju...
Ech, vis dėlto kaip norėčiau pabūt miegapele :P
2012 m. gruodžio 4 d., antradienis
:(
Na va, neseniai pasidžiaugiau, kad panelės jau dvi savaitės sveikos, ir su tais žodžiais abi kosėja... :( Bet kaip nors. Gal tikrai nieko rimto, tik... tik taip atsibodo tos ligos :(
2012 m. gruodžio 2 d., sekmadienis
Žiema
Taip, dar be sniego. Bet didžiukas šiandien ryte su tokiu džiaugsmu išlakstė balas prie namų traškindama ploną leduką. :) O atrodo dar tik orieš porą dienų rado balą, kurioje per viršų sugebėjo prisemti balus. :D Bet ir toje situacijoje buvo šis tas gero - atsirado motyvas greitai eiti namo. :)
Pasigirsiu- mano mazgei jau metai. Ne, nesakysiu, kad laikas praėjo labai greitai. Nes taip nebuvo. Bet gal dabar bus greičiau. Ir aš ta proga pagaliau sutikau, kad gruodžio 1 d. visai naudinga gimimo data. Didžiukui buvo lengva išaiškinti, kada ateis kalendorinė žiema, kada bus galima pradėti atidarinėti advento kalendorių ir puošti namus. Tiesa, tam buvo dar vienas rodiklis - kada parduotuvės pasipuoš. Žinoma, Maximos, IKI jau seniai pasipuošę, bet Šilas labai teisingai pasikabino lemputes tik vakar. Pačiu laiku, nes mano panelė jau buvo pasirengusi eiti padėti puošti, jei ten dėdės ir tetos tam laiko neturi. :P
Pasigirsiu- mano mazgei jau metai. Ne, nesakysiu, kad laikas praėjo labai greitai. Nes taip nebuvo. Bet gal dabar bus greičiau. Ir aš ta proga pagaliau sutikau, kad gruodžio 1 d. visai naudinga gimimo data. Didžiukui buvo lengva išaiškinti, kada ateis kalendorinė žiema, kada bus galima pradėti atidarinėti advento kalendorių ir puošti namus. Tiesa, tam buvo dar vienas rodiklis - kada parduotuvės pasipuoš. Žinoma, Maximos, IKI jau seniai pasipuošę, bet Šilas labai teisingai pasikabino lemputes tik vakar. Pačiu laiku, nes mano panelė jau buvo pasirengusi eiti padėti puošti, jei ten dėdės ir tetos tam laiko neturi. :P
Užsisakykite:
Pranešimai (Atom)