"Teisingas" savaitgalis

Kol pagaliau išeina parašyti apie tą savaitgalį, tuoj ir kitas priartės, kuris panažu ir vėl bus "teisingas". O man toks yra tada, kai daug renginių ir mažai sėdėjimo namie. :) Tiek to, paverks dar koks uždulkėjęs kampas ar keli nelyginti skalbiniai. Ir vis tylomis pasidžiaugiu, kad padaužyčių tėčiui dar labiau netvarka akių nebado nei man. :)
Mano panelės vis dar kaip erkytės, laikas su mama labai pageidautinas, ir geriausias be sesės. tik kad kartais niekaip neišeina persiplėšti... Bet šeštadienį puikiai pavyko pasidalinti. Silvija po matematikos būrelio išvažiavo su drauge į kiną, vėliau ėjo valgyti picos, o mes su Ignėja savaip pramogavom. Kaip? :) Išėjom ilgo pasivažinėjimo dviračiu su ledų ir spurgų intarpais. :)

Taip taip, rožinė svajonė. :) Netyčia, tiesą sakant. Striukė ir suknelė sesės palikimas, timpės ir dviratis jos. Ir viskas netyčia smarkiai rožinės spalvos. :) Smagiai dvi valandas prakeliavom su plepsiuku. O ir man gera mankšta buvo. Ne taip dažnai ilgam išeina pasivaikščioti.
O sekmadienį su Silvija ėjom į Echosistemos, kultūros dienas Tado Ivanausko muziejuje. Susiruošėm, išlėkėm ir... kai troleibuse Silvija paklausė į kokį renginį važiuojam, tik tada suvokiau, kad turbūt nepasakiau jai. :) Bet ji kaip ir aš: norėt nori visur, paskui pradeda bijot, bet vis tiek sudalyvauja. Tas įgimtas pareigos jausmas...
Apėję muziejų,

 pauostę kvapus ir išžiūrėję instaliacijas sulaukėm ir renginio į kurį registravomės. "V.Dieninio intensyvaus klausymosi ir garso peizažų kūrimo dirbtuvės". Tik man vis dar nuoširdžiai gaila, kad nepastebėjau, kad buvo pakeista renginio trukmė ir  turėjom išeiti, kad spėtume į teatrą... 
Jei nuoširdžiai, kažkaip atėjusi pasijutau ne savo vietoj. Susirinko rimtai kažkuo iš menų užsiimantys žmonės, toks daug metų dainuojantis diedukas ir mes su Silvija. Bet buvo įdomu. ir tiesą sakant Silvijai puikiai sekėsi. ir netgi patiko. 
Daugiau info ir nuotraukų iš renginio čia. O kadangi nebeatrenku iš kurio puslapio išsisaugojau šią, tai dar viena iš interneto platybių

Čia mes aprašinėjom prieš tai klausytus garsus.
Garso peizažų kurti nebespėjom, nes bėgte išbėgom į dramos teatrą. Žiūrėjom Žydrąją paukštę su dalim Silvijos klasiokų. Seniai bebuvau buvus dramos teatre, o Silvija gal ir pirmą kartą, nors muzikinis, lėlių, kamerinis aplankyti ne kartą. 

Jei atvirai, man spektaklis buvo labai keistas ir nepatiko. Bet Silvijai, labai labai patiko, dar iki šiol kalba. Ką gi, spektaklis tikrai pasiekė tikslinę auditoriją.
O vakare prisijungė Ignėja su tėčiu ir visi buvo prievarta kultūrinti klausiydamiesi Sauliaus Petreikio. Labai mėgstu šį muzikantą. neatsiklausiau muzikinėj popietėj filharmonijoje, ir lygiai taip pat klausiausi dabar. :) Visiems labai rekomenduoju.
O kad man neatrodytų mažai renginių ir veiksmo, Ignėja pasiprašė dar pasivaikščioti centre ir pažaisti aikštelėje prie soboro.

Tad taip savaitgalis baigėsi ir prasidėjo naujos savaitės bėgiojimai ir lėkimas.

Balandis, batai, muziejus ir džiaugsmai

Ne tik Velykos praėjo, bet ir dar dvi savaitės prašuoliavo. Būtent, prašuoliavo. :) Ir net neparašiau, kad praeitą savaitgalį buvome Vilniuje. Be visų kitų reikalų buvo tyrs svarbūs: susitikti su pussesere kristiną, kuriuos šunį mano vaikai kažkodėl atsimena geriau nei pačia, nors visada atvažiuoja į svečius "komplekte". Nusipirkti batų. :D Taip taip, man Kaune batų parduotuvių pritrūko. ;) O jei rimčiau, mano didelės viltys, kad CCC parduotuvė ateis į Megą kai ši plėtėsi nepasitvirtino, tad man, kaip išrankiai snobei, tenka važiuot batų pirkti ten. Nes savo trims šeiminykščiams su išrankiom kojom ne visada lengva įtaikyti. Ir tik man dažniausiai tinka kone visi parsisiųsti batai.
Kažkaip besikeičiant sezonams batai dažnai tampa svarbiu klausimu. Silvijai- kad išaugo. Ignėjai- kad sesės nepriaugo. Silvijai- kad siauri, Ignėjai, kad platūs. Silvijai- kad gražūs visi ir nori visų. Ignėjai- kad nori vienų, būtinai tų, kurių netinka dydis. Kaip ir priklauso mergaitėms. Nors kaip kartais juokiuosi, aš batams teturiu vienintelį reikalavimą, kad įtiktų vaikams ir norėtų nešioti. Su Ignučiu būna ir taip. ;) Kaip Silvija per dieną pakeistų tris ir daugiau porų batų, jei tik būtų tokia galimybė (batus gi reikia derinti, kartais tiesiog prie nuotaikos!), taip Ignėjai užtenka vienų, diena iš dienos, ir nebandykit keisti.
 Bet kažkaip sukamės... Kažkaip prisitaikėm ir iš CCC grįžom su keturiom porom. Bet basučių medžioklė dar laukia. Ignėjai parsisiunčiau laukui Khombu, basučių neturėjom, žieminiai puikiai atlaikė sezoną, nors antrą buvo nuspardyti beveik kiaurai.

Silvijai dar svajoju pagauti numylėtas Timberland gera kaina. O pati tampysiu savo mylimus crocs. :)

O trečiasis svarbus reikalas buvo Energetikos muziejaus aplankymas.  Aišku, suplanavom permažai jam laiko. Poros valandų buvo tikrai per mažai. Graži vieta palei Nerį. Ne, pastatas ne visai šitas. Man labai patiko tie "kuoliukai" pritūpimui. :)

Jei su Ekskursu nebūtume buvę šiluminėje elektrinėje Petrašiūnuose, turbūt būčiau aikčiojus dėl techninės dalies, dydžio, masyvumo ir pan.

renaldui tai padarė daug didesnį įspūdį nei man su Silvija. Išlepom truputį. ;) Bet juk atėjom ne dėl to. Atėjom dėl išgirtųjų ekspozicijų vaikams. Ir buvo net geriau nei tikėjomės. Net Ignėja, nemėgstanti muziejų, nenorėjo išeiti. Daug kartų svėrėsi kiek sveria skirtinguose dangaus kūnuose, lakstė sukurdama muzika, ieškojo spyruoklių ar žaidė spalvotais šešėliais.

Tad tikrai rekomenduoju. Tik pasistenkit, kad nereiktų skubėti.
Darbo laikai ir info apie muziejų čia. Mes dar ten sugrįšim :)