Dar vienas gegužiškas orų "pasispardymas"

Aš vis dirbu, orai vis "spardosi", vaikai siaučia ir lipa tėčiui ant galvos. ir dar, sužinojau, kad būna spalvotų vaikiškų plombų. O jei nuoširdžiai, Igniūtis vos širdies smūgio neįvarė pasirodydamas, jau maniau, kad dantis kraujuoja. :P
O jei apie linksmesnius dalykus, tai per patį orų atšalimą lydėjom tėtį darbo reikalais į pajūrį. Buvo net keista iš trumoų rankovių pereiti į megztukus, o prie jūros ir kone žiemines striukes ištraukti. Na taip, oras buvo klaikus - lijo, vėjas, šalta... Bet maniškėms blogų orų turbūt nebūna. Ir lūžtantys ietsargiai nuotaikos negadina.  Gi tiek įdomaus su besivartančiais ir lūžtančiais lietsargiais nuveikti galima. ;) Tad kartu su uodais trūkliais pabuvom Nidoj. Kažkaip iki šiol nebuvom užklydę iki liuteronų bažnyčios, bet juk visada būna pirmas kartas. ;)

 Dar sustojom Juodkrantėj pas kormoranus. Smirda... Bet šis gražuolis buvo už poros metrų. Ir patys medžiai su daug lizdų atrodė įspūdingai. Dar labai pravertė tėčio gauta dovana - knyga apie Kuršių Neriją- tai ir apie kormoranus daugiau pasiskaitėm.

 O rai tikrai nelepino. Tad nusprendėm Klaipėdoj sustoti žaidimų kambaryje. Bet tik iš trečio karto pataikėm į įperkamą. Tiek akropoly, tiek Bige kiek pakraupom kai pamatėm, kad kainuoja 5 eurus už valandą. Kaip juokėmės, mes iš skurdžios provincijos... Bet Studlande esantis Smaragdo uostas nustebino viskuo: įperkama kaina, labai malonia darbuotoja ir tuo, kad jis kitoks, ne standartinis. Išsivedėm besišypsančias paneles. Ko gero pirmą kartą liko vienos. Tad buvo baisiai rūpestingos, labai draugavo abi. Net suabejojau, ar apie mano vaikus ta darbuotoja pasakojo. :P

Antradienį laukė trumpas sustojimas Palangoj. Tai kas, kad su botais pabraidėm ir kai kas "pribraidė", vis tiek buvo smagu.

 Po to Kretinga. Maniškės ten buvo pirmą kartą. Pasivaikščiojom parke, mama ir "koncertą" pažiūrėjo. Bet ir vėl užklupo lietus....

Dar buvo darželio šeimos šventės. Savaitgalis su šiluma ir lauku. Silviją nors ir neramia širdim, bet pradedu išleisti vieną į parduotuvę ir trumpam į lauką. Rudenį jau bus mokykla, nebesužiūrėsiu... O įdomiausia buvo stebėti kaip sekmadienį, kai su tėčiu ir sese lauke susitiko su savo daržeio drauge ir užbėgo namo žaislų. Viena nenatūraliai stebėjosi namais, o kita irgi nenatūraliai bandė juos greituoju būdu aprodyti. :) Kai buvau jos amžiaus viskas buvo kitaip. Tiek buvomas lauke, tiek draugų vedžiojimas. Nieko nepadarysi, visur ir savi pliusai, ir minusai...

Penktadienis ir 13-a

nors tiesą sakant kuo toliau tuo labiau maišau kelintadienis ir keltinta diena. Va ką reiškia slenkantis grafikas... O po dviejų laisvų dienų savaitės vidury esu kažko paklausus kaip pirmadienis :P
Užtat Silvija puikiai žino kelintadienis ir kokie būreliai. Jau rudeniui jų tiek suplanavus, kad kartais paerzinu, kad nebebus laiko namo grįžti miegoti. :) O jei rimčiau, šią savaitę manęs vienas žmogus pokalbio vidury paklausė, negi aš tikiuosi, kad mano vaikai bus dėkingi, kad aš derinu savo darbus prie jų būrelių ir iš paskutiniųjų lakstaui (arba ropoju :D ) kur joms reikia. jei atvirai- tikrai nesitikiu. Tik tikiuosi, kad jos tuo džiaugiasi ir yra laimingos. :)
o per tą laiką visko buvo daug. Išsiilga šiluma . Dvi ekskursijos po Šančius. Aišku, abi taikėm prie zyzlių. Pirmoji- Šančiai vaikų akimis kiek nuvylė ir mane ir Silviją. Kad Ignėjai patiks net nesitikėjau. Tik susimąsčiau, kad jei mano vaikas vestų ekskursiją turbūt bent eigą būtų išmokus... Ekskursiją vedė kraštotyros būrelio keli vaikai. Kaip supratau patys ir maršrutą sudarė. bet neatsiminti kas po to, ar kaip vadinasi kino teatro griuvėsiai, pro kuriuos eina, jau nekas... Ypač kai dalis vaikų jau ne pradinukai. Bet bent jau būrelio vadovė papasakojo. O aš sužinojau, kaip šilkmedis atrodo. :)

Antroji ekskursija traukinių depe buvo puiki. Ignėja jau nusprendė, kad kai nedažys veidukų bus traukinių depo viršininkė. :) Pamatėm kur remontuoja traukinius, kaip atrodo garvežys iš vidaus, daug sužinojom apie bėgius, traukinius ir pan. :) laikas lėkte pralėkė.

Dar daržely pačiupoinėjo ir paglostė žasiukus. Dailėje Silvija nupiešė be galo spalvingą močiutės portretą .

Nebus iš šito vaiko dailininkės. Kaip ir iš manęs nebuvo. Iš Ignėjos gal ir galėtų būti, jei ne kiek per daug užsispyrimo ir noro viską daryti savaip. O Silvija mokosi, tobulėja, didžiuojasi savim ir džiaugiasi. Kiek džiaugsmo buvo, kai parodėlėj ant sienos rado savo badytą paveiksliuką.

Dar išvedė futbolininkus prieš rungtynes į aikštę. Kiek ten laukimo dėl kelių minučių. Bet abiems patinka. O Silvija pareiškė, kad ji žais arba teisėjaus (!) didesniam ir geresniam stadione nei Kaune. pagyvensim- pamatysim. :) Ignėja užtat leptelėjo, kad jos dėdė futbolininkas niekam tikęs, nes sūrio užsimanė. Kol supratau, apie ką :D Pasirodo, jis pasakė "Cheese". Ignėja šitą žodį žino ir rimtai susirūpino uiš kur jai to sūrio gauti. :)

 O kas dar? daug pienės pūkų, išuostytų alyvų ir išlakstytų pievų.

Aišku, reiktų pridėti apie rėkimus, isterijas ir nesitvarkymus, bet turbūt istorija irgi gali šį tą nutylėti, ar ne? :)

Maži šios savaitės atradimai

Žinoma, turbūt nebūčiau aš jei skaičiuočiau nuo pirmadienio. Nors kažkada juokiausi, kad geriausia savaitę skaičiuoti nuo dviejų iš eilės laisvadienių pradžios, jei tik tokie yra. ;)
Tad kaip jau turbūt minėjau, pirmas atradimas buvo pirmasis man patikęs lėlių teatro spektaklis: Noriu- negalima, reikia- nenoriu. kažkaip vaikystėje mama mane vesdavosi į teatrą, bet ne į lėlių. Pirmą lėlių teatro spektaklį pamačiau jau pradinėse klasėse, kažkas apie vištą ir požemio karaluystę. Atsimenu tik tiek, kad nepatiko. :D
Silvija pirmą kartą nuėjo į lėlių teatrą, lankėsi jame ne kartą ir ne du. Buvo jai labai patikusių spektaklių, bet man jei vis nepadarė įspūdžio. Šis jau padarė. Daugiau galit paskaityti
Spektaklis
O man patiko idėja, pristatymas, muzika, vizualiniai sprendimai, pvz. selfių idėjos panaudojimas,pačios lėlės. Tėvai jei ką juokėsi daugiau, bet panašu, kad ir Silvijai patiko.

antrasis susijęs su knyga. Kažkaip pastaruoju metu mažiau su jom skaitau, nes Silvija jau skaito pati, dar pati sugalvoja knygas "daryti" - tai yra rašyti ir piešti. O Ignėjai niekada knygos taipo labai nerūpėjo.
Bet ši iš bibliotekos labai patiko\

 Gražiai sueiliuotas V. Palčinskaitės vertimas, daug gražių paveikslėlių. Iš karto skaitėm tris kartus :)

Gegužė

Su Mamų diena pirmiausia :) Maniškės jau pripiešė piešinių. Silvija pririnko saldainių iš savo atsargų (tų, kurie neskanūs ;) ). Kadangi Ignėja tokių atsargų nekaupia, o iškart išdalina, tai ir sceną iškelti spėjo. Va ką moka maniškės tai moka - garsiai emocijas reikšti. Ir audringai. Bet iki šiol tik beveik pripratau. ;)
Kažkaip pastaruoju metu ir vėl gyvenu lėkime, ir man tai vis mažiau patinka. Bet šiaip ar taip prieš rudenį bus pokyčių darbinėj veikloj, žiūrėsim kaip iš naujo viskas dėliosis.

o per tą mėnesį visko buvo daug: blogo oro, sugrįžimo į šiltas striukes. Perliukų:
Ignėja praplėte savo iš daržleio parsineštą žodyną. Šįkart nelabai baisiu - bliamba. Klausiu ką reiškia.
-Čia mama futbolo žodis. Kai kuris neįmuša, o kitas įmuša daug, tas neįmušęs susiraukia ir sako: bliamba
Daugiau klausimų nebeturėjau

Kalbinu Ignėją jau gultis miegoti, o ji labai nuoširdžiai piktinasi: ir kas sugalvojo, kad reikia miegoti? Jei seniems tėvams, seniems dėdėms, tetoms ir kitiems seniems žmonėms reikia- tai ir miegokit. O aš jauna, stipri, graži (! :) ) - ką norėsiu tą ir darysiu.

Žiūrėjom kaip Laisvės alėjoj studentai rideno rekordinį margutį, o Silvija paskui per koncertėlį išbandė būgnus. Būrelis rudeniui jau išsirinktas. ;)

Buvo darželio ekskursijose, išvedė futbolininkus į aikštę, dainavo Sobore per motinos dienai skirtą konkursą. Va va, ir aš norėčiau būti vaiku, o ne eiti į darbą...