Pavardės

mažoji kasdien kalba vis daugiau. Ir vis ilgesniais sakiniais. Aišku, mūsų mėgstamiausias žodis tebėra Tp. :D
O man labai gražu, kaip ji pradėjo sakyti pavardę.
Silvija maža sakydavo Sijija Mamamočiutė. :D O ką, nepanašu?
O Ignėja sako: Anėja aš čiučiu ir ten.

Gimtadienis su vaikais

Ech, kaip gerai, kad tas gimtadienio šventimas baigėsi. Liko ar tik viena močiutė, bet ir ten Marijampolėj, tai net neskaičiuoju. Ta proga vakar, pabaiginėdama jau nežinau kelinto torto likučius galvojau, kad kitais metais gal papirksiu brangesnės dovanos idėja, arba iš bėdos bendrą surengsiu. Gerai gerai, galit prikišti, kad reikia pasistengti dėl vaiko. Bet kai tai užima du savaitgalius ir dar keletą kartų savaitės vidury, gal jau daug...
Tad beveik paskutinysis, vaikų gimtadienis vyko Mažojo dailininko dirbtuvėlėje. Žinau, rizikavom užsakydami gimtadienį be jokių atsiliepimų. Bet jis tikrai pranoko visus lūkesčius.
Programa vadinosi Pelytės gudruolytės kelionė. Ir nuoširdžiai su vaikais buvo užsiimta visas 2 val., kai jie piešė, žaidė, lipdė, klausė pasakos ir pan. Kas norėjo pavirto pelytėm ir pelėnais- buvo išpiešti veidai.
 Pati pelytė irgi buvo labai miela. Ir svarbiausia, pamažu įsitraukė visi vaikai. :)
Bet turbūt geriausias įvertinimas buvo Silvijos pastebėjimas, kad ir sesės gimtadienį  čia reiks švęsti.

Rytinis plepsius

Ryte važiuojant į darželį Silvijai visada ateina gerų minčių. kad ir šiandien, nei iš šio nei iš to pradėjo mąstyti kas bus jos vyras. Sakau kai užausi - išsirinksi. Bet ji nepasimetė. Išrėžė, kad jau yra didelė ir pasidairus bakstelėjo pirštu į netoliese stovintį berniuką, kokį penktoką, ir dar garsiai išaiškino: Šitas. vargšas net paraudo. :D

Gimtadienio linkėjimai

Pagaliau, pagaliau, pagaliau. :) Gimtadienio šventimas baigtas. O mažė dar šiemet jo tikrai nereikalaus.
Bet apie šiandienos gimtadienį rytoj, nes jau akys merkiasi. Tik norėjau užrašyti kelis palinkėjimus, kuriuos Silvijai ant savo pieštų piešinių sudiktavo vaikai iš tos pačios darželio grupės. Nepasakysiu koks jų amžius tiksliai, nuo 4 iki beveik 7.
Be tų įprastų būti gera, stipria,gauti daug dovanų buvo įdomesnių.
Pvz. Jonukas linki turėti daug gražių gėlyčių ir būti gražia.
Dominykas linki būti sveikai, gražiai, jaunai, gauti daug dovanų, papuošalų. :)
Rokas linki būti protingai, turėti mašiną, turėti daug draugų, daug protauti.

Sukroviau į dėžę, bus smagu užaugusiai pavartyti. kaip ir pamažu pilnėjanti piešinių dėžė. Žinoma, ne visus ten dedu. Tik kažkuo išsiskyrusius.

naktinėjimas arba "Juodžuvė"

labai nusivyliau, kad Nepatogus kinas neatveža nei vieno iš Vandens temos filmų į Kauną. Būčiau norėjusi juos visus pažiūrėti... :(
Bet, visagalis internetas bent kiek man padėjo.
Jei ką domina filmas Juodžuvė jį galite pamatyti angliškai čia

Silvijos bajeris

Vienas geriausių Silvijos rudeninių bajerių, tik vis pamirštu parašyti.
Užsimanė naujų rūbų, o tėtis aiškiai mato, kad spintoj visko per akis. tai Silvija gerinasi:
-Tėtukai, bet pagalvok koks gražus tavo vaikas bus, eisim kartu ir visi dėdės ir tetos tau pvydės. galėsi nosį užriesti.:)

Spėkit, koks buvo šios istorijos tęsinys? :D

Mano didelė zuika

Gerai gerai, dvi didelės. Nes mažoji nusprendė, kad jau labai ilgai jai buvo du, ir dabar atkakliai įrodinėja, kad jai trys. :D
O Silviukui jau keturi. Diiidelė, bet tikrai tie metai nepraėjo greit. O didžiausia ji atrodo tada, kai būna kartu su sese. Vien ūgio skirtumas ką duoda. ;) Ankstesniais metais vis išsisukdavom be didelių šventimų, bet šiemet panelė užprotestavo ir nuo vasaros vis kalbėdama apie būsimą gimtadienį išsizyzė ko nori. Nors man labai patikdavo ta pokalbio pradžia:
- Mama, o tu dar nepamiršai kad aš gimiau spalio 22 d?
Ne, nepamiršau. O jei ir pamirščiau, yra kas primena. :D

Taigi tas didysis ilgai besitęsiantis gimtadienis. Tiesą sakant nustebau, kad pusė išsakytų norų buvo pramogos, o ne daiktai. Tad teko suktis ir vykdyti.
Pirmoji pramoga buvo boulingas. Ne kartą Megoj praeidama sustodavo paspoksoti, tai nieko kito neliko kaip dėdei Šarui pašnibždėti apie šį norą. Ir reikia pasakyti likau nustebinta. Tikrai nemaniau, kad taip patiks. Iš dalies turbūt ir todėl, kad visą laiką sakėm apie kamuolio ridenimą, ir niekada neakcentavom kėglių numušimo. O ridenti, kai yra krašteliai, ji tikrai moka. :D Tai pradėjom kai krašteliai buvo keliami tik ties jos vardu, į pabaigą ir ties mamos ir tėčio vardu atsirado. vaikas sąžiningai leido mums pailsėti. :D Ignėjos kamuoliai nesudomino, bet užtat slidokos grindys malimuisi ant pilvo ir maivymuisi labai tiko. :D

Sekmadienį laukė kita pramoga- ėjom į muzikinį teatrą. Jei nuoširdžiai, tai maniau boulingas jai nelabai patiks, o teatras labai. Bet išėjo priešingai. Jau nuo pirmų akordų matėsi, kad dėmesio spektakliui nebus. Užtat mažoji žiūrėjo išsižiojusi, retkarčiais tik pasitikslindama, kad ji "Ten tap tap lialialia ne". Reikia suprasti, kad neis ten dainuoti. Žiūrėjom Voro vestuves. Man daug labiau patiko nei grybų karas. Ir svarbiausia, visus žodžius buvo galima suprasti. ;)

O toliau? Pirmadienį išdidžiai nešėsi saldumynų į chorą. vakar valgėm tortą namie, pačios išsirinktą. O kadangi ėjom į polikliniką, tai išsisuko nuo darželio. Šiandien vakarykštį mamos vargą- keksiukus- traukinukus- nešėsi į darželį. Ir tai dar ne pabaiga...

Apsiniaukęs ruduo

Šiandien jau toks, nors tarpais tokių gražių popiečių dar pasitaiko. Kaip sekmadienį, kai lesinom antis ir panelės dūko parke. Ar vakar popiet.
Vakar buvo tas retas atvejis kai aš Silviją vedžiau dainuoti į Dominantę. Ta proga ir dalį mamadienio pasiėmiau. Nukeliavom nuo darželio iki Vaikų ir moksleivių rūmų ir net nustebinti panelę sugebėjau, kai pasukau dar prieš tai į Vytauto parką. ;) Bet reikėjo matyti tas laimingas akytes. Bėgte nubėgo sveikintis prie darbuotojų ir savo norų reikšti. :) ir tie du pasisupimai kuriuos spėjom buvo pats tas. Gal jau paskutinį kartą šiemet. O be to, gal viena iš darbuotojų kitais metais nebegrįš.
Nepasakyčiau kad mes ten labai dažnai vaikštom. bet kai jau treti metai, dar ir paplepam kiekvieną kartą, pamatę mus mojuoja ir sveikinasi iš tolo. O Silvija išdidžiai patvirtina: Čia mano draugai :)

Turbūt jau daug kartų sakiau, bet man išties patinka dirbti centre. Žinoma, tai, kad viskas arti irgi naudinga. bet pats smagiausias dalykas yra eiti rytais laisvės alėja, tolumoje matyti soborą,  kuris atrodo vienodai arti/toli tiek nuo zoologijos muziejaus, tie nuo fontano. Stėbti besikeičiančią lapų spalvą, atsidarančias kepyklėles, kartais, jei spėju, užsukti į vieną iš jų ar spurginę. O jei tai ruduo, klausytis šluojamų lapų garso.

Šeštadienis

Pagaliau, po daug daug kosulių ir slogų jau ilgam lindom į lauką.
Aišku, iš kitos pusės nėra ko skųstis kai pirmą kartą panelės susirgo tik spalį, o ne nuo pat rugsėjo pradžios, kaip kad buvo pernai. Tad pagaliau buvo proga išpildyti Silvijai duotą pažadą ir nusivesti į zoologijos sodą, kad papasakotų ką girdėjo būdama su darželio grupe (na taip, privalumas būti mišrioj grupėj, mažių gi niekas neveža), kad ji galėtų pabūti "teta, kuri viską žino ir viską pasakoja". :D
O ir oras pasitaikė labai geras- taip rudeniškai šilta. Vaikščiojom ratais, kas be ko. Ir aš susimąsčiau, kaip mus tėvai visą laiką vesdavo tuo pačiu marštrutu? Bet mes buvom didesnės, kas be ko. Aišku, vesdavo ir mažas, tik jau to neatsimenu.Ir reikia pasakyti, kad net nuo paskutinio karto įvyko pokyčių: juodų meškų vietoje įkurdintos lapės, prerijų šuniukai ir, žinoma, meškėnai, kurių šėrimą žiūrėjom. Silvija net madagaskaro tarakoną paglostė. Aišku, aš pasiūliau ir nesugalvojo, kad galima bijoti. Tik nustebusiom akytėm žiūrėjo, kai pasakiau, kad aš neglostysiu, nes bijau. Bet iš arti pažiūrėti buvo įdomu.
Net nežinau kuo šįkart ji labiausiai domėjosi: gal lapus ėdančiais asiliukais, žirafa ir zebru, kuris, pasak jos, atrodo kaip su kojinėm. Ir vis klausinėjo, kur mama ir kur vaikas. :)

Ignėja aišku bijojo eiti artyn, kaip ir bijojo važiuoti ponio traukiamu vežimu. Čia dar vienas didelis jų skirtumas. Silvija niekada nebijojo gyvūnų, nors bijojo begalės kitų dalykų- eiti, lipti ir pan. O mažė priešingai. Kaip kažkada juokavom, matyt esmė pasakyme: Silvija žiūri ir mato gyvūnus, ir jų nebijo. O mažė mato žvėris. :D labai įdomūs. Bet turi būti už tvoros arba dviejų. :D
Kitas pagaliau išbandytas dalykas- Čiuožykla pas žirafą. Silvija turbūt 5 kartus leidosi. Ir mažė tėtuko išsiprašė. :P O tėtis dar sulaukė pagyrimo, kad labai šauniai leidžiasi. :P

O tokiom ramiom dienom aš negaliu atsižiūrėti į klevų lapus. Daug jų aplink namus. Spėjom prisirinkti ir einant į parduotuvę, kuriais Silvija sumanė papuošti šulinio dangtį, kad būtų gražiau. Dar prisižaidėm jų krūvose. Ir žinoma, parsinešėm namo džiovinti. Tik spėjom pasiginčyti, kurie gražesni. Man gražiausi geltoni. O Silvija rinko tik raudonus...

Komentaras

Šiandien, besisupant su Silvija lauke ant supynių nuklausiau labai juokingą pokalbį. :D
Suposi ir šiaip išdykavo keturi berniukai. Na, kokie dešimtmečiai, gal jaunesni kiek. Tikrai neskiriu tokių vaikų amžiaus. O pro šalį eidama moteris su šuniu nusprendė paauklėti ir liepė susirinkti visas šiukšles, kad būtų kaip prieš jiems ateinant. Ir barasi:
- Ir čia primėtė, ir čia popierių. Čia kas per nesąmonė ant supynių?
Vaikai pasimeta:
-Čiagi mūsų striukės.
O moteriškė ramiai tęsia:
-Ir gerai, ir jas į šiūjšlių dėžę. Nes primėtot ir jų.
:D

Think Eat Save

Think eat save

Vaikai ir darbai

Darbai tik šiaip. Pirmadienio proga. Ir nsusitebėjimui, kol nesusimąsčiau išeiti neatrodė, kad mane ten vertina. O dar puolė įrodinėti. Miela, aišku. Tik išeit jau nelabai bus kaip...
Bet geriau apie vaikus. Smagiau. :)
Mano du kosuliukai vis dar namie. Bet vis tiek siaučia už tris. Tiek pas močiutę, tiek vėliau su tėčiu, kaip ir man grįžus namo, nesibaigiantys šokiai ir festivaliai. :) Silvija po namus laksto su paspirtuku, mažė, pasirodo, jau moka minti triratį, tiek pirmyn tiek atgal. Aišku, kartais įstringa atsirėmus į sieną, bet vis tiek neatsistebiu. :) Ir plepa abi be perstojo.
Gal jau pasakojau kaip močiutė juokėsi, kad pasiimdama Ignėją paklausia, kieno ji pupa. ir ši energingai linksėdama patvirtina: mo (močiutės) pupa. Bet vos parvežta pas močiutę priešinasi kiek gali- mama pupa. Užtat namie, kai ko neleidžiu, susiraukus man išaiškina: aš tėtia pupa. :P O Silvija kartais linksmai prisikišus klausinėja: Ignyte, tu sesia pupa? tu tėtia pupa? ir t.t. :)
Ir visur abi: abi puošiasi, abi mus bando iš proto išvesti- viena grodama gitara, o kita kiek gali pūsdama dūdelę, o po to abi lekia apsikabinti. Silvija nesustodama plepa apie gimtadienį, o Ignėja supratingai linksi pritardama. :D

Prigriebė

Mus priegriebė. Visus. (jei tai būtų garso įrašas, čia pasigirstų garsus nosies šnirpštimas. Nesuvaidintas ir ne specialiai šiuo laiku).
Turbūt pirmą kartą prigriebė visus vienu metu. Bet jei nebambant, tai visgi ne taip ir blogai, kad vaikai susirgo mėnesį pralankę darželį. Kad mes abu susirgom tai jau blogai. ]
Tad visi draugiškai pučiam nosį, čiaudėjam, labai kosėjam ir miegam pietų. Miegas yra geroji dalis, kas be ko. ;) O kad visi piktesni tai aišku nieko gero. Bet kaip nors. Panelės vis dėlto siaučia po namus, o man didelis galvosūkis kaip įtikinti Silviją užsirišti šaliką, nes megztiniai aukštu kaklu tuoj pat metami lauk. Negi pyksi, kai pati visą gyvenimą taip dariau ir tebedarau...
Bet būdą radau. :D nesibaigaintį madų šou: įvairiausi mano šalikai, rišami pačiais įvairiausiais būdais. dar koks vietoj diržo. dar reikalavimas užrišti tiurbaną, nors ir ne visai pati žino ką nuklausė per tv. Bet reikia. :D Ir mažąjai reikia, kaip kitaip, jei sesė daro. ;) tada Silvija susimąsto, kad ir tėtį reikia "suvynioti", nes jis irgi serga. Vyniojam, nors ir priešinasi. :D
Ir taip nelabai lengvai, bet diena praeina.Šeimyna parpia. O aš tikiuosi, kad ryt visi būsim sveikesni...

Gudruolė

Antradienį išėjo taip, kad gal 20 min teko užsisėdėti darbe, tad mano gudruolės užsuko ten, kad lauke nesušaltų. Su tėčiu, žinoma. Labai smalsiai dairėsi, su pasimėgavimu kabino pieno putą nuo tėčio kavos. Spėjo su mano bose ir kolege pabendrauti. O Silvija dar ir viską apžiūrėjusi savo išvadas padarė: Mama, pas jus yra net du laisvi kambariai! Parodžiau, kad viename yra kompiuteriai, prie kurių dirba dėdės ir tetos, tik jau išėjo namo. Bet ji ramiai pratęsė: bet šitam nėra, tai ryt galėsiu čia pabūti ir pažaisti. :D

O dar maniškė turi rimtąąąąą užsiėmimą. Nes aš neatsargiai paklausiau ko ji nori su gimtadieniu. Jau gavau sąrašą daiktų ir veiklų, ir dar perspėjimą, kad jis neužbaigtas.
kažką išpildysim. Tik suku galvą:
Noriu knygos apie gyvūnus arba medžius ir gėles, ne mažiems vaikams, bet tokią, kurią suprasčiau ir būtų įdomu....

Kas dar nematėt

Europos komisijos iniciatyva:

Senas dalykėlis. bet anksčiau nemačiau. Ačiū Daivai, kad apie tai paskaičiau jos bloge.
Bet jei rimtai, įtikintų nebent mano keturmetę...

Rugsėjis prabėgo, spalis prasidėjo

Ir labai greitai prabėgo... Nors turbūt spėjom daug. Ir paskutinį savaitgalį šį tą spėjom. Sekmadienį dar nulėkėm į Derliaus šventę. Silvija su susidomėjimu apžiūrinėjo prekystalius. Viską komentavo. Ir žinoma, ilgiausiai užsibuvom prie scenos, kur vyko koncertas. ir nors šokėja iš mano didžiuko kol kas nekokia, bet tos švytinčios akytės taip maloniai nuteikia... Mažiukas tuo tarpu irgi nenuobodžiavo. Geriausias bajeris buvo priėjus prie parduodamo alaus garsiai išreiškė: tėtia alaus niooori. Aha, žino vaikas puikiai ką tėtis mėgsta. :D

O šiandien buvo "Tėtės algos diena". taip taip, turim tokią, kurios Silvija nekantriai laukia ir renkasi kur nori eiti pavalgyti. Buvo labai smagu. :)

Didžiukas

Dar reiktų pridėti: Mano vaikas :D
Šiandien pasakojo, ką veikė pas močiutę:
-Žaidžiau nuotaką, princesę, raganą ir kitas gražias ir įdomias moteris. :D

Geras požiūris. ;)