Fontanai ir juokas pro ašaras

Kaip visada, savaitgalis skriste praskrido. Ir nepritarsiu daugumai- bet kaip man patinka tokia šiluma... Padaužiukų tėtis mane vien už tokią mintį prismeigti nori. :)
Šeštadienį juokiausi, kad metai bėga, o kaip vaikystė taip vaikystė. Pamenu, kaip būdama maža braidžiodavau tuose fontanuose prie Vitebsko. Ne tik braidžiodavom, visi šlaputėliai grįždavom. Tų fontanų seniai nebeliko, nors buvo tikrai gražūs. Yra kitas. Ir nors Silvijos vedžiot jame nebereikia, šiemet tebebraidau kartu su Ignėja. Bet nesulaikysi gi jos ant šaligatvio... Ji didelė ir moka. :) O juokėmės iš Silvijos. bežiūrėdamos dorą abi vis mėgsta po žodį angliškai įterpti. O tądien Silvija tetai išaiškino teta, žiūrėk, fountain ten. Kai perklausiau kas išaiškino: na tas, kur jūs lietuviškai fontanas sakot. :D

O sekmadienį buvom lėlių teatre. Žiūrėjom Zuikio kaprizus. Ne tik Silvijai, bet ir man labai patiko.Ignėja šįkart net 10 min ištvėrė. Nors Silvija tokio amžiaus jau be problemų išsėdėdavo spektaklį. Tad teko tėčiui su ja į lauką keliauti. Paskui dar pasivaikčiojom Laisve. Ech, kad ir kaip gerai šitam darbe, bet jis turi vieną minusą- nėra centre.

Vasara. Tikra. Karšta

Atėjo karščiai. Bet kažkaip iš aplinkinių nelabai kas džiaugiasi. O aš džiaugiuosi. Nes kaip bebūtų keista, šią vasarą jaučiuosi kaip prieš vaikus- karštis nevargina, jis yra smagus. :) Ta proga šiandien vakare net savo ilgąją suknelę ant petnešėlių išsitraukiau. Darbui su tokia iškirpte gi netinkama. O be to, mano darbo vietoj gan vėsu. Apsirengėm visos trys suknelėm, o Silvija reziumavo: tėtė bus mūsų trijų gražuolių apsauga. :)
Greit ši savaitė prabėgo. Kartais pabambėdavau darbe, kartais pasidžiaugdavau. Ir jei ne Erika, tų bambėjimų turbūt būtų daugiau.
Dar buvom Akvilės gimtadieny žaidimų kambary. Silvija ruošėsi, puošėsi. O mažė nusprendė, kad ji ir taip graži. geras požiūris. :) Į programą visai nekreipė dėmesio, ir pati rado kuo užsiimti. O aš kol padaužiukų tėtis lakstė paskui mažąją taip šauniai paplepėjau su drauge prie puodelio kavos.
Šiandien dar ir mažumėlę akiratį praplėtėm. kaip Silvija sakė- prievarta. :D Nieko, sveika. :) Kaip pernai jai viskas buvo be galo įdomu, taip šią vasarą daug kas neįdomu. Nepriprantu.... tai šviečiu prievarta. :P Juokauju, jei ką. O iš tikrųjų nupirkus jai Urme basutes negalėjau nenusitempti į ten vykusį Baltijos galiūnų čempionatą. Tik kaip nustebau, kad ten tiek nedaug žmonių tebuvo... nedaug išstovėjo, tik traktoriaus tempimo rungtį pamatė. Bet jau spėjo parduotuvėj sutiktam kaimynui papasakoti, kad matė kaip Stipriausias pasaulio žmogus, kuris net už tėtį stripresnis, tempia traktorių. vadinasi, nebuvo taip, kad pro vieną ausį įėjo, o pro kitą išėjo.

Vasara atėjo

Kaip gera sulaukti šilumos ir iš spintos vaikams traukti kepures nuo saulės ir plonus drabužius. Prie suknelių iūr plikų kojų dar neperėjom, bet spėsiu. Silviukas jau rikiavo visas sukneles ir sijonus planuodama ką ir kur nešios, o Ignėja lakstė ratais ir aiškino, kad jai reikia lygiai tokių pačių, tik mažesnių. ir abi choru sakė, kad jos dvynukės. Čia jei mama nepastebėjo, jei ką. :D

Savaitgalis ir vėl lėkte pralėkė. dar tiesa darbe buvo bjaurus ketvirtadienis, kai visi lipo ant galvos, o aš piktai valgiau iš stalčiaus šokoladą. Ir dar spėjo kolegė "paguosti": bet žinok dar ilgai čia ant tavęs niekas be reikalo nebambėjo ir ant galvos nelipo. Čia turbūt buvo įvertinimas ;), bet kažkaip ir nesinori, kad pradėtų... Dar buvo poramis penktadienis, daug plepių aplink, iš biuro prekių vadybininkės gauti saldainiai, kad galėčiau gintis nuo bambeklių, ir... pagaliau savaitgalis. Tik iki šiol neapsisprendžiu, pailsiu aš per savaitgalį ar dar labiau pavargstu. Šįkart turbūt pavargau. Nors paplanavom gerai, bet du irzliukai spėjo viską sugadinti. O gal tiesiog dar nepripratau, kad Silvija taip viskuo nesidomi kaip anksčiau.
Buvom Hanza dienose. Aišku, pasirinkom neteisingą kelią ir pirmiausiai pataikėm prie atrakcionų. O ten jau laukė daug zirzlių, prie kurių maniškės prisijungė aiškindamos, kad čia geriausia šventės dalis. kaip labai taikliai šalia rėkė iš pažiūros kokiais metais už Silviją vyresnis berniukas:
-Mama, nenoriu aš į tą kažkokią kvailą šventę. Duok pinigus ir pati ten eik.
Oi maniškės būtų tam pritarę. :D Bet mes atsilaikėm ir po vieno atrakciono nusitempėm prie pilies. Čia mūsų su padaužiukų tėčiu laukė netikėtas atradimas, latvių viduramžių grupė "Obscuris orbis". Nors neesu didelė viduramžių muzikos gerbėja, bet čia buvo geras. net mažė sėdėdama ant suolo  pavyzdingai kojytėm ir rankytėm dvi dainas atmojavo į taktą. Tik Silvijai greit pabodo, tad traukėm toliau. Apsižvalgėm, pasimojavom su juokdariu ant kojūkų, berods jie taip vadinasi, mažė aišku spėjo tą dėdę oro bučiniais papirkti. Oi flirtuotoja auga. :D Silvija pamačius darželio draugę laukiančią eilėje prie arklio irgi užsimanė. Bet jau matėsi, kad bijojo už tris. Tik orumas neleido prisipažinti. :) Dar pasisupę ant medinių arkliukų pasėdinėjom ir panelės draugių susirado ir pusdienio kaip nebūta.

Sekmadienį tėtį išleidom į darbą ir nors nelabai sklandžiai, bet pabuvojom zoologijos sode. Kaip vėliau juokėmės, Silvija ten prabėgo varneles savo įsivaizduojamam sąraše susidėlioti: Nubėgam iki tigro, mama nutempia į terariumą, įmetam žuvš ruoniui (čia jau irgi patapo būtina atrakcija), ižsizyziam čiuožimą žemyn, mažei parodom žirafą, tada lekiam į viršų poniu pavažiuot, o tada jau galima ant supynių. Tik kažkaip nesupratingai mamai toks scenarijus nelabai patiko... Tad bent terariume viską pažiūrėjom. Kaip reta daug gyvūnų buvo prie pat stiklo. ir varanai visai arti. O stiklu į viršų kylančio didžiulio pitono dar nebuvau mačiusi, matyt vis užtaikydavau per jo pietų miegą. ;) Ir žinoma, kur čia praleisi gyvūnus, kuriuos galima pačiupinėti. Šįkart tai buvo kukurūzinis žaltys ir agama. kaip mažė griežtai pareiškė: šitas kanda, šitas duria, ir net nenorėjo klausyti, kad yra kitaip. Bet Silvija išdrįso. Ne, ne fotografuotis, tik pačiupinėti. Bet ir tai buvo smagu.

Beje, kadangi mažė vis giriasi, pasigirsiu ir aš: mano mažas zuikis išmoko labai šauniai važinėti dviračiu su pridedamais ratukais. :)

Išmąstė

Kartais net nežinau, ar džiaugiuosi, kad mažė anksti ir gerai kalbėt pradėjo, ar ne. nes jau kai pasako...
Šiandieninio pokalbio atpasakojimas.
Ryte vežu pas močiutę, nes kosėja kiek, o ji zyzia, kad nori visą dieną būti su mama. Ir aišku, tie pasakojimai, kad mamai reikia į darbą visai neįdomūs.
-Tai gerai, -sakau,- nenori pas močiutę, galiu vežti į darželį.
-Pas močiutę, - atsako papūtus lupytes.
Ir dar patylėjus prideda:
-Bet geros mamos savo vaikų pas kitus nepalieka. O dabar kaip aš ten išsiauklėsiu, tokią ir turėsi.

Va taip. Ir vėl likau be žodžių.

Bet aš žinau....

Dabar čia vienas dažniausių mano mažosios išsireiškimų. Bet jau kantrybės reikia su šituo mažu paršeliu.... Jei kas mano, kad su jų vaikais sunku, mielai paskolinsiu savąją :)
Gi būna pasaulyje žmonių, kurie mano, kad jie visada teisūs. Kai kurie nuo gimimo, kaip mano mažė. Ir gali su ja ginčytis iki nukritimo, nepadės. Vis bandau sakyti, kad ir kiti kartais būna teisūs, o ji ne. Bete ji visada labai rimtai aiškina:
-Mama, bet aš žinau...
Arba:
-Mamyte, bus taip, aš taip pasakiau. Aš žinau!
O paklausus kodėl turi būti kaip ji nori, dar pridės: bet aš visada teisi.
Taip taip, visažinis, visada teisus ir tik savo nuomonę pripažįstantis juokingas mažas žmogutis. Oi bus dar to vargo...
Bet užtat tarp rėkimų šiandien Ignėja labai prajuokino tėtį. Buvom balsuoti. Šiandien ilgai pasakojau Silvijai apie rinkimus, balsavimus, kad skaitom, galvojam kas geriausia, balsuojam ir t.t.Kad tai labai svarbu ir tai reikia daryti atsakingai, todėl vaikučiams neleidžia. Ir tik pagalvokit, nuėjus balsuoti ir tik jai zirstelėjus, kad ir ji nori balsuoti, tuoj atsisuka vienas vyrukas ir sako: tai aš galiu duoti, užbrauksi ką tik nori. Va tada ir vos susilaikiau jo vos nepasiuntus. Nes jau nujaučiau, kad manęs laukia dar vienas ilgas pokalbis apie tai, kodėl negalima taip daryti....
Bet grįžkim prie prajuokinimo. Po to dar kiek pabuvo lauke, o grįžus mažoji pradėjo aiškinti, kad ji bus su striuke, batais ir kepure. Tik šįkart jau priežastį kodėl gali nurodė kitą. :D Mano mažas paršelis sėdėjo susiraukęs man ant kelių, žiūrėjo į tėtį ir pasakė:
- O man tas kitas tėtis, kuris gyvena toli leidžia.
Taip ir erzino mane padaužiukų tėtis, kad vaikus jau su naujai išrinktu tėčiu spėjau supažindinti, tik jį patį pamiršau apie tokias naujienas informuoti.

Lietus gerai, lietus blogai...

Čia Silvija šiandien taip svarstė su daugybe argumentų už ir prieš, o mažoji rimtu veidu sėdėjo šalia ir linksėjo. daug to lietaus per šį savaitgalį mes gavom. Bet svarbiausia- pagaliau atidarėm rimto taškymosi balose sezoną. :) Abi tikrų balų taip laukė... Bet tai vėjaraupiai, tai dar kas, tai paprasčiausiai balų nėra.
Bet vakar pagaliau pasisekė. Visos trys šokom į guminius batus ir išlėkėm į lauką. Žinoma, man kai be balų kelnių tiek taškytis nepavyko, bet vis tiek buvo labai smagu. Tiek balų abi pralėkė. Iš pradžių dar bandėm skaičiuoti, bet greit susipainiojom. Ant visų supynių išsisupo, kad ir šlapių, ne vienam vaikui sukėlę pavydą. Ir aš buvau iš tų pavydėjusių, nors ir ne vaikas. ;) Gretimame kieme yra pakabintas suolas, ant kurio visos trys smagiai supamės. Bet gi su džinsais nesėsi kai jis labai šlapias...

Visko čia buvo. Tik kai padaužyčių tėčiui pats darbymetis ir kartais vėlai grįžta, pavargstu paskui savo išdykėles lakstyti ir vakarais jau rašyti nebesinori....
Buvo darželyje bendra mamų ir tėčių diena. vaikai paruošė spektaklį. Žinoma, kad labai gražų, tiek su greitakalbėm išbertais eilėraščiais, tiek su pažioplinėjimais. Ar trim mažesniais berniukais, kurie kaip vaidino upeliuką laikydami mėlyną plačią juostą, taip ir bandė eiti pasveikinti skirtingose vietose sėdinčias mamas. Silvija šįkart jau buvpo ne drugelis, kaip kitos mažesniosios, o aguona. Tupėjo labai išdidi su aguonos karūna ir kuo puikiausiai pasakė visus žodžius. Tik prieš eidama labai jaudinosi, kad daugiau nei dvi savaites nebuvo ir bijojo, kad vaidinimo nebūtų pakeitę. Bet viskas praėjo šauniai. :)
Jau žinau, į kokią grupę eis kitamet. Turėjau jau ir galimybę rinktis. Jei ką jau žinau ir į kurią mokyklą leisiu. :D Gi planuotoja aš. ;) Ir tikiuosi, kad kitais metais viskas bus dar geriau.

O šiaip mano didžioji mąstytoja plepsė tikrai mus su padaužiukų tėčiu priverčia būti geresniais. Kaip ir pastarasis įvykis. Dalis mano darbe dirbančių filipiniečių išvažiavo namo mėnesiui atostogų. Žinoma, kaip ir kas vakarą pasakodama Silvijai kaip man sekėsi, paminėjau ir tai, kaip tie dėdės ir tetos važiuos namo po dviejų metų. Silvija tuoj susirūpino, ar jiems kas lauktuvių įdėjo ir net nenorėjo girdėti, kad patys gali įsidėti. Tad teko įdėti. O Silvijos "draugą" Arielį, su kuriuo ji kaskart atvažiavus su tėčiu pasiimti manęs iš darbo, spėdavo ir pasikalbėti - išlydėti. Tiesiog suplanavom, tarp apsipirkinėjimų ir kitų šeštadieninių reikalų prasukti pro juos tuo metu, kai jie laukė taksi į oro uostą. Silvija labai išdidžiu veidu įteikė po šokoladą, o Arieliui pasakius: skanu, dar paaiškino, dėde, tu kalbi angliškai, sakyk delicious. dar gavo bučkį į žandą, kuriuo labai patenkinta visiems gyrėsi. Tuo tarpu mažoji laikė rankas už nugaros, kad niekas nepaimtų, ir nei žodelio nesakė. Nieko, išaugs. :)

Penki metai

Ne, ne vaikams. Šiandien pnktos vestuvių metinės. Pusę vakaro ginčijomės ar daug ar ne. Ir ar greit laikas praėjo ar lėtai. Turbūt vis dėlto greitai. Bet jei dar neišsivaikščiojom, dar dažnai vaikštom už rankų susikabinę, gal ir ne taip blogai? :)

Smalsutė Dora

Taip taip, maniškės jau kurį laiką serga Doros liga. Abi. labai sąžiningai atsakinėja į visus Doros klausimus, net neragintos, rėkia "vagišiau nevok" ir dar labai nuoširdžiai piktinasi, kad skiriasi LNK ir TV3 rodytų filmukų vertimas. kad vienur beždžionukas vadinamas aulinuku, o kitur batuku, vienur yra lapinas vagišius, o kitur jau matai lapė vagilė. Apie anglų kalbą jau rašiau. Aišku, gražiausia kai mažoji nusiklausiusangliškų žodžių ir kartais pusiau tik atsimindama rimtu veidu moko tėtį anglų kalbos:
-Tėtuti, tu klausyk ir kartok, aš tavo mokytoja.
Pagromuliuoja kažką panašaus į "I don't know" ir dar moralizuoja:
-Tėtuti, net tavo vaikai moka, o tu nemoki....

Linksma su ja kalbėtis. Silviukas visada išklausydavo ir kitų nuomones ir kartais persigalvodavo, o mažė viską žino. Ir net paklausus kodėl jai aks nors taip atrodo, net akytės išsiplečia iš nuostabos ir atsako: bet aš gi žinau. Žino, viską ji paršelis žino. :)

o čia šiaip, gražus facebooke pasidalintas kažkieno video. Tikiuosi, kad mano vaikai turės tikrų draugų
Video

Savaitgalio džiaugsmai

Pagaliau mano didysis ligonėlis sveikas. Nuo vėjaraupių. Mažė irgi nesusirgo dar. Bet tiesiog daug smagiau kai ne tik namie esam priversti sėdėti.
Tai bent jau aš tikrai nesėdėjau. :) Vakar po ilgo ilgo laiko buvau su drauge "mergaitiškam" (arba bobiškam, kaip kai kas namie pakomentuotų ;) ) filme. Ir aišku kavos dar spėjom išgerti ir smagiai paplepėti. Nors ir neplanuotai abi pavėlavom, kai teko prie šviesaforo praleidinėti ilgiausią baikerių koloną. Nežinau kokia ten jų šventė buvo. Bet pasinaudojau tuo, kad mano troleibusas buvo pirmas, persėdau į kitą vietą ir labai smagiai tas 10 min pažiūrėjau. Buvo smagu pasipuošti ir pasižmonėti. Išgerti kavos. Dar ir filme pakikenti. Toks kiek lėkštas, apie žmonas ir meilužes ir jų keršto planus, bet prabėgo labai greitai.
O šiaip turbūt ir nėra kuo labai skųstis. darbe smagu. Linksmų įvykių per pietų pertraukas netrūksta. Kaip erzinau juokais padaužiukų tėtį- radau labai gerą būdą tobulinti rusų kalbą - šalią darbo apsistojančius automobilių pirkti atvažiuojančius kirgizus ir dar visokius. Gi man tik leisk paplepėti. jau vienas ir žmona siūlė būti, o aš kartu su kitais juokiausi, kad ketvirta turbūt. :) Juokingiausia buvo penktadienį, kai du pagyvenę vyrukai paklausė, ar aš pažįstu Aleksejų ir perdavė linkėjimus. na taip, didysis plepys iš anksčiau buvusių, kaip ir aš. Tik gaila, kad mano rusų k. žinios neleido pasiklausti kaip jie mane atpažino. :)
Dar vienas smagus ritualas - kelis kartus per savaitę ėjimas pirkti kavos. Erika rado kur skani ir pigi. Ir dar kaskart smagu paplepėti su pardavėja. Pirmadienį nedirbs, bet antradienį turbūt būsiu ten. :)

Plepsė mažoji

Naujausias Ignėjos topas. Prasijuokiau pusdienį.
Kai ko nors neleidžiam, dabar ji bando pasakoti, kad pažįsta vaiką, kuriam leidžia tai daryti. Pavyzdžiui visą dieną valgyti tik pomidorus ir nieko daugiau. Šįkart pasiūliau:
-Ignyte, supažindink mane su to vaiko mama.
-Negaliu,- rimtu veidu atsako mažė.
-Kodėl?
-Tu to vaiko mamai labai nepatinki. bet jam tikrai leidžia...