Ligonis ir griuvę planai

Oi nesmagu, kai dėl užkilusios temperatūros didžiukui nuplaukė cirkas, draugės gimtadienis ir išvyka į mamos draugės gimtadienį... Cirke atbuvo mažoji, ir liko sužavėta. panašu, kad netgi nebijojo. ;) O va kitų nėra kaip pakeisti... Teko tik ėjimą į žaidimų kambarį pažadėt, kad veidelis nebūtų toks liūdnas.
Užtat šiandien sėdim namie ir užsiiminėjam visokiom nesąmonėm, kaip jas pavadintų tėtis. Bet ir jis niekur nedingo ir kartu užsiiminėja. ;) Lankstom iš popieriaus laivelius, net tėtis prisiminė kaip tai padaryti, kol Silviją išmokiau. O mažoji dar didesniu greičiu juos išlanksto ir su didele šypsena duoda išlankstytą popierių kad veiklos nepritrūktume. ;) Tada ant makaronų paišėm veidukus, galvojom vardus ir sodinom keleivius į laivus.
Taip dar nesibaigus traukinių manijai prasidėjo nauja - dėl laivų. Ir užteko gi paplaukti jūroj laivu ir pasakyti, kad kitoj jūros pusėj yra Švedija. Dabar vos ne kasdien tenka krautis lagaminus (rimtai krautis - dėtis ne tik žaislus, bet ir rūbus, VISIEMS :D ) ir žaisti, kad plaukiam į Švediją, Angliją ar dar kur nors.
O dabar ramu, panelės specialiais markeriais (Ačiū, Jurga, kad užrodei) piešia ant balkono stiklo. Jau kelinta diena gal penkis kartus per dieną to paprašo.
Pats laikas buvo išgerti arbatos ir nors kartą čia parašinėti dieną. :)

O čia jau OHO

tikrai :)

hmmmm....

Sakau gal dar kas nematėt delfyje...

mano padaužos geriau to paaugę nesumanytų... Aš turbūt ne tokia tolerantiška kaip jos tėtis.
Ne dėl žipdžių, ne dėl dainavimo stiliaus, ne dėl darymo pajuokos objektais.
Bent aš taip manau

Jūra, vaikai, vabalai ir kriu kriu. Tęsinys

Šiandien buvo karšta. Ir dabar namai dar įšilę. Graužiu braškinius ledus (kiek pamenu save, aš visada kandžioju ledus, o ne laižau), nesidirba. Gal ir todėl, kad nėra būtina jį padaryti. Tai ir užsiimu tokiais dalykais kaip blogo rašinėjimas. ;) O per dieną nuo kojų nusivarę ir nuo karščio pavargę vaikai jau parpia. Beveik ramybės metas...
Net nežinau kas labiau, Silvija ar jos tėtis užsimanė pavažiuoti tuo keturviečiu dviračiu. Ir kaip aš pasirašiau? :D Nors jis tik sąlyginai keturvietis, vaikai tai nemina. Ir teko imti senesnio modelio trantą, nes tik jame priekyje buvo vairiukai. Ir aišku, veikiantis vairas buvo vienas, kuris garbingai atiteko tėčiui. Nors panelės labai atsakingai ir rimtai sukiojo savo vairiukus, o mes kartais padūsaudami, kartais pakikendami, dar ir pasikratydami sąžiningai atmynėm beveik valandą. Tik man vis tiek labiau patinka įprastas dviratis...
Kas dar buvo įdomaus? Trumpas pasiplaukiojimas laivu. Šiemet kažkaip užsitempėm Silviją ant tilto, įtikinę, kad bus įdomu pasivaikščioti. Iš pradžių pabambėjo. Bet kai vieną po kito pamatėm, kaip žvejai pagavo plekšnytes ir grundalą, jau ir patenkinta buvo. :) Dar einant į priekį matėm laivą ir girdėjom kvietimą plaukti į ekskursiją į jūrą, bet padūsavom, kad ne mūsų kišenei. O grįžtant susigundėm paklausti ir iš pradžių nepatikėjom, kad vaikams nemokamai, o suaugusiems pusvalandžio plaukimas kainuoja 10 lt. Aišku, kad plaukėm. O pasiūlius skelbti kainą tuoj pilnas laivelis prisirinko. Greit tas pusvalandis pralėkė. Bet buvo įdomu. Ir Silvija su tėčiu viską apėjo ir apžiūrėjo. Ir naują planą turi, kad reikia plaukti į Švediją. :D

O grįžtant vėl sustojom Mini zoo. Kam patinka, kam ne. O mums buvo smagu. gal tik išskyrus mažiuką. :D Jau koks bailiukas ji pasidarė gyvūnų atžvilgiu... tupėjo ant manęs rankom ir kojom įsikabinus, laikėsi net kai aš paleisdavau rankas. Užtat pamačius mažus paršiukus garsiai aiškino kriu kriu ir labai sparčiai mėtė duonos riekes. Kaip sakant ko čia savų bijoti. :D

Jūra, vaikai, vabalai ir kriu kriu

Kaip ir kasmet, nuvažiavom kelioms dienom prie jūros, prisižadėjom visu kuo, kad dabar su vaikais bent 5 metus nevažiuosim. Bet aišku, kad važiuosim, net šiemet, jei pasitaikys proga. Bet vis dėlto, kokios čia atostogos, pavargau kaip šuo. :(
Žinoma, labiausiai nekantravo Silvija. O mažoji labiausiai rūpinosi, kad jos nepaliktume seneliams. Tarsi būtume ketinę ir tarsi ją kas nors imtų... ;) Bet tik pamato kraunant tašes ir dedasi kepurę ir lekia prie durų. :) Šiaip gerai važiuoja mūsų keliauninkės. Nors iš kitos pusės, niekada nevažiuojam ilgo kelio be kelių sustojimų, nesvarbu ar turi kuo užsiimti ar ne, vis tiek, manau, prasilakstyti reikia. Tad patikrinam vis daugiau sustojimų vietų su supynėmis, o kelios jau taip pamėgtos, kad net nekyla minčių pravažiuoti. :)
Tad kelionė neprailgo, dar pavalgę Klaipėdoje, kur spėjau patikrinti kelias parduotuves, atriedėjome iki Palangos ir pasidėję daiktus išskubėjome prie jūros. Silvija skuodė beveik bėgte, o aš visiems (tai yra padaužiukų tėčiui ir Ignėjai, kuriai nieko neliko kaip klausytia) bambėjau, kad jei pamatysiu gyvą karkvabalį sėdėsiu kambary ir man visai neįdomu, kad jie nekanda. Užbėgant įvykiams už akių galiu pasakyti, kad gyvą mačiau tik grįžtant namo, jau prie mini zoo. Bet negyvų tai krūvos... Ir vis tiek nemalonu per juos eiti. Nors kai kurie vaikai su didžiausiu malonumu su jais žaidė ir kariuomenes dėliojo.
Pirmąją dieną jūra mus pasitiko didelėm bangom ir raudona vėliava. Bet pasitaškymui puikiai tiko ir smelyje susidarę "ežeriukai". O ir uždaras maudomas su šortukais pasiteisino. Nors kalbant apie maudomus, tai buvau ištraukus ir "deginimosi" variant, bet šiaip pakankamai lakstė su uždaru, kur daug apsaugos nuo saulės. Iki šiol griaužiu nagus, kad nesusišvietė proats ir mažei tokį paimt kai buvo nuolaida, nes kai pamačiau, kad Lietuvoj jie kainuoja 80-100 lt, net išsižiojau. O ir tuos radau tik poroj vietų. Šiaip įdomus, sakyčiau, tas lietuvių santykis su saule ir deginimusi. Juk prie jūros tiesiog privaloma praleisti vos ne visa laiką ir gulėti tol, kol vieni taps įtratinai rudi, o kiti raudonai-violetiniai- burokų spalvos. Tokių beje buvo nemažai. Kaip kitaip su tipiškai lietuviškai šviesia oda. kas visas toks, kam pečiai, pliktelėjusi galva ar dar kuri nors vieta. Bet tik vienas kitas turėjo skėčius nuo saulės ar buvo pasistaytos palapinės šešėlyje. o saulė baltaodžius kando... ir aš kol mažę pamaitinau ištiesusi kojas oi kaip gavau... Tad į Silviją su uždaru maudomu su rankovytėm ir šortukais kai kurie žiūrėjo atsisukdami. Kaip ir aš į jų raudonai padegusius vaikus...
Neesu mėgėja gulėti paplūdimyje. Man ten įdomu tiek, kiek galiu būti vandeny. Bet šįkart nei Juodkrantėj nei Nidoj nebuvo noro lįsti. Čia vabalai buvo ne tik krante, bet ir kokio 1,5 metro "numirėliukų", kaip sake Silvija, juosta plaukiojo pakrantėj. Pažiūrėjau ir užteko. Aš gi jautri ir baili miestietė, ko čia ginčytis. :D
Buvo ne tik jūra, bet ir daug kitų pramogų. Žinoma, kaip praeisi pro karuseles. nebeišsisukom nuo batuto su gumom, nes Silvija pamatė panašaus amžiaus berniuką šokinėjant. Maniau kiek bijos. Bet nebijojo, o dar ir paprašė kiek aukštį padidinti. :) Mažė atkakliai rode ranka į traukinuką. Aš pabandžiau ir nusprendžiau, kad ne mano kojas ten sukišti, o padaužiukų tėtis kažkaip tilpo... Dar mes su padaužiukų tėčiu prisiminę gilią vaikystę su malonumu sulapnojom cukraus vatą. Vaikai visai nesuprato kas ten skanaus ir įdomaus. O man netgi skanu buvo. :)
Kai pagalvoju, per tas 4 dienas (čia su kelione pirmyn ir atgal) spėjom daug nuveikti. Botanikos sode vaikščiojom ir šėrėm gulbes ir antis, buvom ant nemokamų karstynių, buvom Neringoj, važiavom keturviečiu dviračiu ir grįžtant buvom mini zoo.
Tęsinys bus vėliau

Dainos ir koncertai

Dainos tebėra, nuo ryto iki vakaro. Nenustebčiau, jei kuri ir per miegus uždainuotų. Silvija išdainuoja visas žinomas dainas, paskui visas išgalviotqas dainas su savo sukurtais žodžiais, o tada prasideda "užsienio kalbom". ;) Mažoji savo serenadas su šokiais demonstruoja., Tad kur nors važiuoti mašina tikrai nenuobodu, tik ausys kartais pavargsta. :D
O koncertai buvo pries savaitę. Pirmasis rimtas Silvijos koncertas - Pampers fiesta jachtklube. Oi kaip ji nekantravo ir netgi jaudinosi... :) Vietom sumaišė, vietom ne į tą pusę žiūrėjo bet dainavo ir šoko ir labia savimi didžiavosi. :) Net ir šypsojosi pusę laiko. :D Gražu žiūrėti į tuos mažiukus. Kad ir kokio kolektyvo. Vienas tupia, kitas stoja, o trečias dar garsiai sugeba paaiškinti, kad kitas ne taip daro, nors ir pats būna sumaišęs. :) Tik vieta tam renginiui buvo nelabai tinkama- jokios pakylos, suigrūdę tėvai ir vaikai. Ir kaip mažiukams kiek daugiau kaip dvi valandos gal kiek per ilgas... Bet nieko, atbuvom. :)
Užtai sekmadienį neplanuotai padalyvavom dar vienam pasirodyme vaikų popietėj kavinėje. Čia irgi buvo gražu, nes tie keli mažieji tik kartą buvo parepetavę didesniųjų šokius. Tai vienas kitą rimtu veidu bandė priversti eiti rateliu, kitas užsispyręs plojo ir t.t. Bet visi buvo savim labia patenkinti. Ir tas Zuikio pasigyrimas seneliams: O ar žinot, kad aš net koncertuose dalyvauju! :)

Atostogos? Gal ir taip :)

Apie koncertus taip ir neparašiau. Teisingiau būtų pasakyti, kad tebėra pusiau parašytas įrašas juodraštyje. Gal pabaigsiu.
O mes ką tik grįžom iš pajūrio. Daug visko buvo: saulės, karkvabalių ant smėlio ir, laimei, tik vienas zvimbiantis ore, ir tas mini zoo. Daug matytų raudonai violetinių žmonių paplūdimy. Atrakcionai, laivas, smėlis. Ir daug nuovargio...

Geriausias atsakymas

Jau kokią savaitę Silvija turi "užmušantį" atsakymą į jai nepatinkančius klausimus. :D
-Aš dar per maža šitam klausimui...

Burbuliatorius

Šiandien turbūt beveik visa diena ne tokia kaip planavom. Lietus, aišku, į mūsų planus irgi nebuvo įtrauktas. ;) Bet gavosi kas gavosi: su lietum, pasilakstymu seniai žadėtam žaidimų kambary. Senokai kuriam nors bebuvom buvę. Tiek drąsos iš didžiosios nesitikėjau. O juokingiausia buvo iš mažiuko ir tvirto nuomonės demonstravimo. :D
Ir pagaliau sudalyvavom burbuliatoriuj. Neplanuotai. Nes nebuvo Lašeliukų, tai staigiai prigriebėm burbulų parduotuvėm ir nulėkėm į centrą. Ar vaikams patiko? Manau, kad taip. Bent tol, kol užteko burbulų skysčio. :D
Kitą kartą su didesnėm atsargom vėl eisim, jei tik pavyks. :)

Traukiniai

Šiandien ryte vienas pleputis mums priminė, kad jau seniai seniai žadėjom važiuoti traukiniu. Nepamiršom, bet matyt bandėm "numuilinti". ;) Nepavyko. :D
Tad žinoma, visi išsiruošėm į stotį. Net susimąstėm, kad mažoji turbūt pirmą kartą važiavo. Ir užbėgant įvykiams už akių galiu pasakyti, kad Silvijai pirmas važiavimas padarė daug didesnį įspūdi.
Kiek čia to važiavimo iki Palemono - 9 minutės. O kai naujas dviaukštis traukinys, tai net kratymo nesijaučia... Užtat mažąjai įspūdį padarė tiltas per bėgius. Ir ne tik jai. Mes visi stebėjom, kai vagonai formuojami į sąstatą nukreipiant juos į reikiamus bėgius, kaip jie atriedėję atsidaužia ir klausėm to nuaidinčio garso. Va todėl mažoji vakare seneliams pasakojo, kad traukinys ne dži dži, o dun dun dun. :P
Tik Silvija niekaip nesuprato- jei mes Palemone, tai kodėl neužsukam pas močiutės draugę. ;) bandžiau sakyti, kad teta Danutė ne mano draugė. Tad buvo užduotas labai logiškas klausimas: O tai kur močiutė?

O prie stoties, laukiant kol tėtis atvažiuos arčiau su mašina, nes mažiukas jau snūduriavo glėby. Ir aišku, kur jau stotis be vaikščiojančių kiek pagėrusių žmogelių... mačiau, kaip vienas kalbina visus iš eilės ir kabinasi, jei kas nekalba. Ir aišku, kaip neprieis prie manęs. Greit sumečiau, kad su dviem mažais vaikais man labiausiai apsimoka būti draugiškai. Ir su kokiu malonumu jis klestelėjo ant suoliuko šalia. Pasiklausiau... Tiksliau atsakė viską, ką Silvija klausė ir dar pridėjo. Kad turi tris vaikus, visi Airijoj, ten ir anūkai. 9 metai išsiskyręs. Taiso stogus ir kaminus. Kadangi vienas, į bažnyčią nevaikšto, tai šiandien buvo aludėj ir padaugino. Dėl ko tai rašau? Nes Silvijos reakcija į šitą pasakojimo dalį buvo nepakartojama:
-Nieko, dėde, visiems pasitaiko.
:D Tai dėdulė jau nenustygo vietoj iš laimės. :D

Vasara, šeštadieniai ir žmonės, kurie kažkodėl mus atsimena

Dar tik antras vasaros šeštadienis. Daug veiksmo, daug nuovargio vakare, bet ir daug šypsenų ir gerų emocijų. Smagu buvo žiūrėti, kaip Silvija net trepsėjo man perkant žemuoges ir laukė nesulaukė kol mums jas supils į indelį. Per tą laiką spėjo žemuoges parduodančiam vyriškiui kaip labai jas mėgsta, gali daug suvalgyti, bet ją labai kanda uodai, todėl neis pati rinkti į mišką. :D O aš nustebau, kad jis atsiminė, kad prieš dieną pas jį pirkau, tik viena, be vaikų. :)
Dar buvo lauke, kur buvo daug muilo burbulų, vainikų iš dobiliukų ir žinoma, kaip be vandens šautuvo. ;) Mano didžioji padauža per kelias minutes spėjo susirasti draugę ir jau abi kartu lakstė viena į kitą šaudydamos, tik tekdavo priminti, kada apsikeisti. O ir mažoji gavus vandens tik nežymiai susiraukdavo.
O vakare buvom prie Megos. Prisijuokėm su padaužiukų tėčiu vakar, kai Silvija ėmė ir susiderėjo ne į tą pusę. Jau nuo ano karto ji vis prašėsi ant karuselės ar batuto prie Megos, kurie yra mokami. Ir ne tiek mažai. Tad pamačius nuolaidų kuponą nestiprios mamos ir tėčio širdys neatlaikė ir jį nupirko. Tik dar pasiderėjom, kiek Silvija bus gera ir klausys. Ji sakė, kad vieną dieną. Mes sakėm, kad savaitę. Pamokiau, kad jei abu nesusitaria, reikia pagerinti savo pasiūlymą. ir amno žiopliukas kad rėžė: Būsiu gera 100 dienų, iki rugsėjo 10 d. :D Beveik šimtas, nedaug tetrūksta. Ir pagerino nemenkai. :D Žinoma, kad nebus. Bet praeidama ir pažiūrėdama į apvestą dieną kalendoriuje vis primena sau, kiek laiko bus gera. :)
O prie Megos buvo daug vaikų, daug šurmulio. Milžiniška mažės šypsena sukantis karusele, laimingas Silvijos čiauškėjimas šokinėjant ant batuto ir t.t. Beje, ten dirbantis vyrukas mus irgi atpažino. :D O mes su padaužiukų tėčiu manėm, kad esam niekuo neišsiskiriantys iš minios...

Pamąstymai apie vaikų pasirodymus

Tikiuosi nesupyks kaikas kad šiam įrašui pasinaudojau mūsų pokalbiu. Nes būtent po jo ilgokai apie tai mąsčiau.
Pradėjus Silvijai lankyti darželį jau buvo keletas pasirodymų per šventes. Taip pat buvo popchoro koncertėlis visų grupių mamoms. O pagal žiūrovų skaičių net dar rimtesnis pasirodymas. :) Mažė tuo tarpu aktyviai "koncertuoja" tik namie ir visais būdais stengiasi įlįsti į viešus sesės pasirodymus.
Kodėl apie tai rašau? Nes vakar bekalbant su drauge paklausiau, kaip jos penkiametės dukros pasirodymas darželyje. Tiksliau ten buvo ne darželio grupės, o kažkokių papildomų muzikos užsiėmimų. Ir išgirdau nustebinusį atsakymą, kad šis patiko, o ankstesnis, darželio grupės, nelabai, nes žodžius pamiršdavo ir pan.
Ir po to, žingsniuodama atgal iš parduotuvės susimąsčiau kaip skirtingai mes vertinam vaikų pasirodymus. Aišku, kad man saviškės pasirodymai patinka, net nesvarbu, kaip jai sekasi. Iš viso manau, kad mažųjų, ypač lopšelio grupių, pasirodymai yra žavūs. Tuo paprastu vaikiškumu, nuoširdumu, žioplinėjimu, noru ar nenoru dainuoti ar ką kita daryti. Juk jau vien sustatyti 12 žiopliukų į eilę yra rimtas uždavinys. :D Ir visai nesvarbu, ar tarp jų yra mano vaikai ar ne, man yra labai labai gražu.
Ko gero rimčiau vertinu tik mokyklinukų pasirodymas, ir kuo tolyn tuo rimtyn. Ir nereiškia, kad mažųjų klaidų nepastebiu, o pas didelius jos akį rėžia. Pastebiu, dar ir kaip. Ir Silvijos pasirodymuose, vėliau apie jas visada pakalbame. Prieš kiek laiko žiūrėjau vieno vaikų šokio teatro pasirodymo įrašą. Jei nemaišau- 3-5 m. šokėjų. Išgirtą, kaip labai puikiai paruoštą, vienodai darytą ir pan. Ir nesiginčiju, buvo labai miela ir gražu. Ir su visais nužioplinėjimais, rankų mosavimais ne vietoj ir pan. Iš šono, ir ypač įraše, tikrai matosi geriau. :)
Va ir Silvijos netrukus lauks rimtesnis pasirodymas ant scenos. Žiūrėsim, kaip seksis. Kad primaišys - tikrai žinau. Tiek iš jaudulio, tiek iš noro pasirodyti. :) Bet visais dainavimais, būreliais juk nesiekiu iš jos daryti kurios nors srities profesionalės (o tam ir pinigų tiek neturiu, be to, manau, kad anksti). Tiesiog tikiuosi, kad įgaus drąsos, tam tikrų įgūdžių. Ir gera matyti, kaip ji tuo mėgaujasi. :)

Plepsius

Šiandien Silvija staiposi prieš veidrodį- segasi segtukus, dedasi savo karolius kaip karūnytę ir sako:
-Ruošiuosi vestuvėms
-Su kuo? - klausiu, mintyse pasvarstydama Daniaus ir Mantvydo kandidatūras į būsimus žentus. :P
Silvija dėbteli į mane kaip į visišką neišmanėlę ir atšauna:
-Aišku, kad su sese, o tu dar ką nors čia matai?

 :D

Pabambėjimai ir ne tik

Kaip kitaip, juk aš iš senos bambeklių giminės. :D Senelis bambėjo, tėtis bamba ir aš bambu. Čia rimtai, jei ką. :D Šeimos bruožas, nuo kurio nepabėgsi. ;)
Pradžiai jau apkalbėta tema, apie nuotraukas viešojoje erdvėje. Prieš keletą dienų net antakius pakėliau, kai Facebook parodė vienos mano draugės "palaikintą" nuotrauką. Tos moters aš nepažįstu. ir daugumos mano draugų nustatymai tokie, kad trečiųjų asmenų nuotraukų aš nematau. Ir to man visai netrūksta. ;) bet čia pamačiau. Visai nuogą gal dvimetį berniuką stovintį pripučiamam baseine. Aišku, pasakysit kas čia tokio. Bet iš kitos pusės, ar jis, būdamas paauglys, džiaugsis kai kas nors iškapsty tokią nuotrauką? O iškapstyti tikrai įmanoma...
ir dar bambu. :( Kiek pamenu, dar ir padaužiukų tėtis taip pat pamena, rudens pradžioje darželyje pildėm ir dėliojom varneles ar kryžiukus dėl vaikų nuotraukų naudojimo grupės patalpose, darželio patalpose, berods darželio laikraštyje ir darželio internetinėje svetainėje. Esu 99 proc. (nes reikia pasilikti klaidos tikimybę), kad nesutikau dėl dėjimo į internetinę svetainę. Pirmiausiai dėl tėčio pozicijos. ir ką jūs manot, naujausiose nuotraukose yra visu gražumu.
Dabar mąstau ką daryti. Ir taip jau turbūt esu direktorės nemėgstamiausias asmuo, kuriam šypsomasi labai dirbtine šypsena. gal šįkart padaužiukų tėtį siųsti? ;)

Kas dar be bambėjimo? Daug lietaus. Pirmadienį patekau net į dvi liūtis. Nuo pirmos sėkmingai pasislėpiau parduotuvėje, į kurią ėjau. O antros ir nesitikėjau. Bet su Silvija žygiuojant namo, belikus pereiti vieną kiemą kad prasidėjo... Pastovėjom po laiptinės stogeliu ir kiek aprimus vis tiek teko eiti. mano varlius gi baisiai gyrėsi, kad lietaus nebijo. Ir nebijojo, tol kol įlipo į balą ir sušlapo batelius. ;)

Žaidimų aikštelės

Šeštadienį vakare suderinom du "reikalus" siuntinuko išsiuntimą ir vaikų pramogas. Taip taip, pagelbėjo mega. Užtat mažėms buvo tiek džiaugsmo. :) ir užsibuvom gan ilgai, nes pamačius draugės vyrą dar šiaip taip sulaukėm kol ji pati išsikrapštė iš Rimi.
Bet lakstant paskui dvi pamaivas nebuvo kada atsipūsti. Beje, pirmą kartą Silvija sumąstė, kad nori rengtis taip pat kaip sesė. O aš kas be ko turiu tik vieną pasirinkimą tokiu atveju- tas pigiąsias geltonas HM sukneles. Ir tik todėl, kad dydžio kur norėjau neliko. Derinti abiejų panelių drabužius tarpusavyje tikrai įdomu. Bet va vienodai rengti - nežinau... Ir tuo labiau, kad kol stovėjau prie pašto ir ėjau atgal mačiau dar gal tris mergaites su tokiom pat suknelėm. :D Bet turbūt pirmą kartą atkreipiau dėmesį, arba tiesiog sutapo, kad mačiau dar 4 sesių poras ir dvi brolių poras aprengtas identiškai. Ir turbūt panašaus dvejų metų amžiaus skirtumuo. 
Bet grįžkim prie plepsiukų. Silvija pamačius mokamą karuselę tuoj ėmė postringauti kiek tai galėtų kainuoti. O kai neatsakiau taip greit kaip ji norėtų labai rimtai išrėžė: Mama, greit pakalbėkim apie pinigus. :D Čia jau mes su padaužiukų tėčiu nesusilaikėm nepakikenę.
Ant karuselių nenuėjom, bet kiekviena greit susirado veiklos. Mažė vis suko ratus prie čiuožyklos mažiukams. Galiausiai jau nebelipo laipteliais, o ropojo. :D O Silvija nardė tarp vaikų. Bandė kalbinti draugės keturmetę Stelą ir paimti už rankos. Socialus tas mano plepsius. Ir darželis, manau, prisidėjo, ir šiaip laikas atėjo. Ir draugą spėjo susirasti. Vėl vyresnį. :D Be vienos dienos aštuonmetį. Kuris kone pats atėjo draugauti. Ir ko jie su ja draugauja? Nors ir man vaikystėj buvo tas pats. Bet lygiai taip pat galiu paklausti: ir ko jie su manim draugavo?
Maniškė turbūt visko išsiklausinėjo- ir vardo, ir pavardės, ir kitų smulkmenų. ;) Ne viską nuklausiau, nes kartais žiūrėjau ją, kartais mažę. Bet lakstė abu ilgai, čiuožinėjo traukinukais ir ko tik nedarė. Kad Silvija visus iš karto draugais pavadina jau įpratau. Bet ir tas berniukas Silviją savo tėčiui įvardijo kaip draugę. :D

Užtat grįžtant savo didžiąjąm tinginiui zyzliukui sugalvojau labai gerą bausmę- už zyzimą lipom abi nuo šilo į Jonavos g. kalną. man aišku buvo smagu. ;) Išvardinom visus žinomus augalus. Tik jau žiūriu tuoj man teks savo žinias gilinti, nes Silvija beveik visus mano žinomus augalus žino. Bet kaip smagu, kad ji domisi. :)

Vasara

Taip taip, jau ir kalendorinė vasara. Didžiukas su močiute kapstiosi lauke smėlio dėžėj, mažoji parpia, o aš renkuosi, ar eiti plauti indų, ar čia parašyti. Nes savaitė ėmė ir praskriejo. Taip kaip Ignėja rodo, kad kas nors skrenda: iš pradžiu du dideli ir lėti plaaast, plaaast, o paskui daug greitų mažiukų: plast, plast, plast, plast. :D
Buvo savaitgalis prie jūros, suderintas su tėčio darbu. Išvažiavom visai vakare, su ta mintim, kad ir vaikai miegos, ir laiko daugiau liks. Bet... pakeliui pajautėm, kad kažką smulkų pervažiavom, o sustojus sužinojom, kad kitoje kelio pusėje, važiuojant jau į Kauną, moteris susidūrė su briedžiu, ir visas kelias nusėtas briedžio gabalais. Ir jei neatvyks greitai greitoji, turbūt jau bus viskas... Susimąstai po tokių įvykių. Ir kai grįžtant prie pat kelio pamati vaikštančius stirniukus jau visai kitaip vertini...
Manėm, kad Silvija miega. nemigojo, bet visko klausėsi. ir visa savaitę paskui atsakinėjom į klausimus apie briedžius: O breidžiai kai numiršta būna ant briedžių debesiukų? O kodėl briedis nežinojo, kad negalima tiesiai bėgt į kelią? O kodėl jam mama nepasakė? Mama, per miška važiuojam, parodyk briedį. O kiek briedis sveria? O kur briedžiai gyvena?, ir t.t.
Smagus buvo savaitgalis. Ir lijo visai nedaug. Buvom jūsų muziejuj. Šikart Silvija išaiškino, kad jai žuvys nepatinka, ypač mažos. Užtat Ignėjai patiko viskas. Žiūrėjo kaip užhipnotizuota, o paskui jau bandė kalbinti. Kaip Silvija tokio amžiaus... O jau per jūrų liūtų pasirodymą kooookios išpūstos akys buvo. :)
Silvija šįkart reikėjo "jūrytės". :) lėkė kišti pirštų į ledinį vandenį, taškė su koja, daug daug žaidė su smėliu ir t.t. ir vis žadėjo, kad kai jau bus šilta - pati lįs į vandenį. Žiūrėsim. :)