Dainelės

Niekada nebuvau ta, kuri daug dainuoja. Apie tėčio dainavimo talentą turbūt irgi geriau reiktų patylėti. pas mus dainingiausia Silvija, kuri pradėjo dainuoti tik pradėjusi kalbėti. O Ignėja... Ignėja su nuomone. Namuose ji dainuoja kada nori ir kaip nori. Ir nors akivaizdu, kad tai nebus jos stiprioji pusė, kol kas ji tuo mėgaujasi. O mes su šypsena atsimenam, kaip dar neturėdama dviejų ji mums pareiškė, kad sukūrė dainą. ir tekstas buvo labai gražus:
Lia lia lia, au au au,
Lia lia lia lia au.

O šiaip vaikiškų dainelių mėgsta klausytis abi. Mūsų naujas ir mėgstamas Youtube atradimas, jei dar kas nematė:

ir daugiau: dainelės

Lietingų šventų Kalėdų...

Čia taip ėmėm ir perdainavom keliaujant pas senelius. Bet kad jos tokios ir buvo- lietingos. Užvakar pavalgėm kūčių vakarienę namuose, o vakar jau prasidėjo šventinis lakstymas: tai pas vienus senelius, tai pas kitus, dar ir svečiai nusimato. Ir pirmas eglutės nuvertimas jau buvo šiemet. :D
Šiaip kaip ir kasmet- prisipažįstu ir pasikartoju -nemėgstu švenčių. Gal kitamet bus kitaip, šiemet deja taip. Nes gruodį prasidedantis lėkimas, net jei jis nesusijęs su dovanų ieškojimu (jas paprastai daugiau ar mažiau superku lapkritį) džiaugsmo nekelia... Bet aišku, abi panelės jų laukia. Silvija jau kelis metus nebetiki Kalėdų seneliu. Užteko pabūti mišrioj grupėj daržely, ir aš buvau priremta tokiais argumentais, kad teko tik linksėti ir sutikti. Pernai Ignėja irgi matyt sesę didesniu autoritetu laikė, nes sutiko, kad Kalėdų senelio nėra. Šiemet sesės autoritetas ko gero nebe tas, tad užsispyrus tvirtina, kad Kalėdų senelis yra. Tiesa, kiek iškilo abejonių ir susimąstė, kodėl sesės grupėj daržely ir jos grupėj kalėdų senelis kitoks, ir ūgis skiriasi, ir vienas su akiniais buvo. Bet kažkaip nesureikšmino. Tik pastebėjo, kad nykštukas nelabai geras buvo, nes nedaug dovanų gruodį nešė. Bet mūsų argumentas apie vaikų klausymą ir tvarkymąsi pro vieną ausį įėjo, pro kitą išėjo... :)

O aš tiesiog noriu pasidžiaugti - savimi . :D O jei rimčiau- kad pavyko po truputį mažinti dovanų skaičių, bet jas rasti ir pataikyti įdomesnes, kartais aišku nusileidžiant dideliems norams. :)
Tad pradėkim nuo Silvijos. Jos visi norai, nuo kurių man automatiškai norisi rauklytis, būna parsinešti iš darželio. Taip esam ieškoję vaikiškų normalesnių kvepalų, vaikiško nagų lako (nes man tikrai gaila ant jos nagiukų ir odos tepti bet kokį š, tai kad kitos mamops savo dukroms sukrauna savo beveik išnaudotus lakus aišku jų reikalas, bet man ranka nekyla, tuo labiau, kad pasirinkimas yra). Šiemet jau nuo rugsėjo buvo zyziama apie plaukų dažus. Iš pradžių pasakojimais nepatikėjau, vėliau kai pamačiau savo akimis, teko jau patikėtil Tad ilgai ilgai ieškojau, ir radau kompromisą:

Spalvos jei ką nėra tokios ryškios. Tai tarsi kreidelės, kurios pamažu blanksta, o išplovus nieko nelieka. Bet mano laimei ne taip lengvai nudažomos, kad Ignėja spėtų lengvai išsidažyti visą galvą. ;) O Silvijos spalvų vakare tebuvo tik šešėlis. Bet laimės buvo daug- ir pareiškimas, kad ryte vėl dažys. :)

O kita dovana- papuošalų rinkinys. Net nežinau 3 ar daugiau metų dairiausi į jį užsienio psl, bet vis gąsdindavo svoris, dėl kurio išaugtų galutinė suma. Šiemet už tikrai puikią kainą radau čia Pop-arty.

nepakartojamas dalykas. Žaidėm visi keturi. Ignėjai gal kiek reikėjo pagalbos prijunmgiant, bet ji labai puikiai mokėjo padavinėti ir nurodinėti kaip daryti. :) O Silvija darė, pasibvaigus karoliukams ardė ir perdarė. Iš pradžių tiesa pavartė pridėtus pavyzdžius, bet greit jų nebereikėjo. :)

Beveik šventės

Kalėdos jau čia pat - galima sakyti ant nosies. Ryt Kūčios. Šiemet ir man teks per jas dirbti, bet ką jau darysi. Bent jau trumpiau. Tik spėju kaip ir šiandien bus pilna piktų, pavargusių ir nelaimingų žmonių...
Už lango ir vėl lyja ir lyja. Vis primenu sau amžiną posakį, kad nebūna blogo oro, būna tik netinkama apranga. Kartais pavyksta save įtikinti, kartais nelabai. O kai mano paneles užpuola  piktadieniai, kartais imam ir liekam namie...
Tad koks šitas gruodis buvo? Vėl ne toks koks planavau. :D Turbūt reikia būti manimi, kad būnant tokio amžiaus sugebėti nusibrozdinti visą nosį per vieną vaikams skirtą orientacinį žaidimą. Bet mažosios nosis ir kitos kūno dalys buvo išgelbėtos, o man besijuokiant iš vaizdo veidrodyje ir besigailint savo vargšės nosies teko pasiimti keletą laisvadienių. Per tas kelias dienas pasijaučiau baisiai užsisėdėjusi namie. Iš kitos pusės: iškepėm kalėdinių prieskoninių sausainių. Tikrai nemaniau, kad panelėms užteks kantrybės, nes nei viena nėra mėgėja sukiotis virtuvėje ir paprastai nelabai noriai man ten padeda. O čia dar reikėjo tiek gyvunėlių mažomis formelėmis išspausti. Bet iškepėm visą didžiulį dubenį, mano didelei nuostabai juos valgė ir jau prašosi vėl. :) Dar prikepiau visokių kitų pyragų, atsižvelgiant į šaldytuvo turinį, kurį reikėjo suvartoti ir... vėl atėjo laikas į darbą.

Ir, žinoma, vaikų kalėdinės šventės darželyje. Pasirodysiu bloga mama, bet baisiai jų nelaukiu, ypač mažosios grupėje. Tad džiaugiuosi, kad jos ėjo ir praėjo. Mano mažoji voverytė buvo sau labai graži, puikiai žinojo savo vaidmenį ir dar pirma dovanos prasigrūdo pasiimti. ;) Bet net ir jai kilo įtarimai dėl Kalėdų senelio. Aš suprantu, kad tai vieno iš vaikų tėvų draugas. Bet kai trečius metus girdi žodis žodin tą pačią programą, su tais pačiais "juokeliais", dviem gaideliais, ir netgi kone identiškai sukviestais tėvais vaidmenims... Telieka atsidusti ir vaidinti kad smagu. Bet net Ignėja susimąstė, kad šiemet Kalėdų senelis viską taip pat darė kaip ir pernai. Vadinasi atsimena. :)

pas Silviją viskas praėjo paprasčiau. Net ir Kalėdų senelis buvo puikus- atsipalaidavęs kaip ir vaikai- gerąja prasme. Jau seniai taip nuoširdžiai juokiausi ir žavėjausi Kalėdų seneliu. O jų per tiek metų mačiau ne vieną ir ne du. Spėjo kiekvieną vaiką pakalbinti ir pagirti, su tėveliais ekspromtu pajuokauti. Ir kartu suvaldyti vaikus, kad neliptų jam ant galvos. :) Spėjo kiekvieno vaiko vardo pasiklausti ir kostiumus pakomentuoti. Pvz. paklausė kur žmogaus voro siūlai, vilko kaukės ir vilko dantis patikrino. O paskui dar ir vilko tėčio dantis sumąstė pažiūrėti. O jau reikėjo Silvijos šypseną matyti, kai paprašė visų paploti tokiai gražiai princesei. :)

Auga tie mano vaikai. Silvija Kalėdų seneliu jau kelinti metai netiki. Ignėją irgi pernai "apšvietė", bet panašu, kad mano mažoji pasidavė "bandos jausmui" ir vėl juo tiki. Kas žino, gal jau paskutiniai metai...

Knygos ir kalėdų laukimas

Ir vėl gruodis ir kalėdų laukimas visai ne toks kaip planavau. Bet gal kitamet pavyks....
O kol kas mūsų dienos bėga pašėlusiu greičiu. Darželis. Būreliai. Baseinas. Beje. ir svarbus įvykis ten.
Silvija pagaliau pati išmoko plaukti! Kad su ląstais, oficialus pasakojimas šiek tiek nutyli, bet ne tame esmė. Emocijos vis dar liejasi per kraštus, tad bevažiuojant į kitus būrelius išgirdau labai linksmą monologą:
" Aš ir pati nebesitikėjau, kad treneris mane išmokys plaukti. Bet ėmė ir išmokė. Per vieną dieną! Gal kokius kursus palankė?"

Bet šiaip labai ji savimi didžiavosi ir švieste švietė iš laimės. Žinant, kad tai Silvija, dėl kurios šypsenų reikia pasistengti, tai jau labai neblogai.
Karpėm snaiges. piešėm besmegenius. puošėm koridorių nertom snaigėm. O šiandien pastatėm eglę! Ryt ją jau puošim.

Tom dienom kai nedirbvu, vakarais daug daug skaitom. dabar baiginėjam šią:

Apie lapiuką, triušį, mergaitę ir nuotykius. Pasirodo, viskas ko reikia. :) Dar linksmos triušio dainelės ir gražūs paveikslėliai. Tikiuosi bibliotekoj rasim ir daugiau šio autoriaus knygų. O gal kada ir įsigysim: http://mazojiraide.lt/knygynelis

4 metai

Mano mažajai padaužai jau 4. Nors kol kas šalia sesės ji man vis dar mano mažas kukulis... Kaip kitaip, kai jų ūgis skiriasi vis dar kone 20 cm. Bet ir ši panelė jau vis labiau auga, gudrėja ir toliau visus sėkmingai vynioja aplink savo mažajį pirštelį. Ir nepamiršta pasigirti kokia ji jau didelė. :)

Gimtadienis gimtadieniais, bet kartais pajuokaujam, kad kuo vaikai didyn, tuo daugyn namie peštynių ir nepasidalijimo. Ir mokyk nemokęs, niekaip mes jų neišvengiam. Ir visai nesvarbu, ar kažką vienodo gauna ar skirtingo. Juk susiginčyti galima ir dėl toi, kad vienos spalvinimo knygelė prispalvinta daugiau nei kitos... O aš jau kartais imu ir pavargstu su jom kariauti. Šiandien Silvija pažiūrėjus senas nuotraukas atėjo ir paklausė, kodėl kai ji buvo maža aš nuotraukose visą laiką šypsojausi. Geras klausimas. turbūt atsakymas vienas- nebuvau tokia pavargusi. Aišku, norėčiau ir dabar nebūti, tik kad nežinau kaip su savo dviem nenustygstančiais ir ištisai su mama norinčiais būti vaikais taip padaryti. Beje, pasiūlymas nekreipti į jų peštynes dėmesio yra niekam tikęs. bandžiau. Liko mėlynių. ;)

Jau gruodis, o kalėdinė nuotaika dar nelabai lankosi. Gal sniego trūksta... vakar bandėm pavažiuoti iki eglutės, bet aplink pilį pamatę baisius kamščius atidėjom kitai dienai. bet šiandien su Ignėja mokėmės naują kalėdinį eilėraštį. Oi kaip sunkiai aš jį rinkau... Matyt pernykštis per gražus pakliuvo. :) Dar karpėm snaiges. Turbūt pats laikas pradėti puošti namus.

Šiemet pamąsčius visgi dariau ne advento kalendorių, o kabinau kojines, nes viską matantis nykštukas ne kasdien ateina. Ignėjai šiemet baisiai smalsu kaip tas nykštukas viską mato, kaip žino, kad vaikai neklauso. Dar mums paaiškino, kad nykštukas yra kalėdų senelio vaikas. :) O į mano apstebėjimus, kad Kalėdų senelis ateina tik pas gerus vaikus atsakė:
-Jis ir taip visus metus nieko neveikia, tai nori pasakyti ir per kalėdas neveiks?
:D