Biblioteka ir knygos

Kiek save atsimenu aplink visada buvo daug knygų ir aš jas skaičiau. Aišku, neatsimenu irmųjų perskaitytų. Bet atsimenu tėtį, skaitantį mums lepečkojį ar Karlsoną. Skaitydavo močiutė ir mama, ir pati anksti pradėjau skaityti knygas. Dar atsimenu, kaip pirmoje klasėje mus nuvedė į mokyklos biblioteką aprodyti. Prisirinkau glėbį knygų ir buvau labai pikta, kad leido pasilikti tik vieną. Vėliau buvo biblioteka gretimam kieme. Bet apie tą biblioteką atsimenu kaip apie šaltą oficialią vietą, kur pasiimdavom knygas ir tiek. Jau vėliau atsirado viešoji biblioteka ir kitos bibliotekos ir skaityklos.
Dabar mano panelės lanko biblioteką. Ji tikrai kitokia, savo atvirumu, kitokiu požiūriu į savo misiją. Iš pradžių labai džiaugiausi, lankėmės ir bibliotekų renginiuose, apie tai jau esu rašiusi. Bet jau kelintą kartą susiduriu savame Eigulių padalinyje su keistu požiūriu. vaikams skirtame kambaryje mažiausiems skirtos knygos sudėtos į didžiulius ištraukiamus stalčius. Ignėja ten dar kažką randa, Silvija jau nelabai. Tuo labiau, kad daugelis ten jų jau skaitytos. Tad jau kuris laikas renkamės iš lentynų. O žinant mane galima nuspėti, kad besirenkant pavartytos knygos keliauja atgal.
Šiandien kiek užtrukom. Su Silvija visada taip, nes pagal jos norus ir domėjimosi sritis, arba tokios knygos per daug elementarios, arba per daug sudėtingos, pvz. visokie žinynai, enciklopedijos. Ir su paprastom panašiai. Arba jos su gražiais piešinukais, arba be, bet įdomesnės. O tų piešinukų dar taip norisi...
Tad rinkomės, o atėjusi darbuotoja apibambėjo, kad renkmės iš lentynų (!!!!), o ne iš stalčių. Aš suprantu, kad joms idealu kai knygos savo vietose, gražiai lygiai sudėtos ir nepaliestos, bet jų darbas prireikus sutvarkyti, nors tikrai nemanau, kad po mūsų buvo ką tvarkyti. Daug apibambėjo. Susikaupus atsakiau gražiai, bet pasistengėm greit išsirinkti knygas ir išeiti. Išėjus Silvija paklausė, ar galim eiti į kitą biblioteką, kur tetos geresnės. O Ignėja leptelėjo dar taikliau: O tos tetos nenori, kad vaikai pas jas eitų ir rinktųsi knygas skaityti?..
Tai pradžiai eisim į kitą filialą. Tikiuosi, kad vienai noras skaityti knygas nedings, o kitai atsiras.

O šiam kartui tiesiog paminėsiu abiems patikusią knygą:

Patiko abiems. Ir pasijuokė, ir Silvija labai rimtai pasvarstė apie karvės galimybes rogutėm čiuožti. :) Skaitysim ir kitas šios serijos knygas

Birželis ir dvejonės

kažkaip pastaruoju metu man buvo išilę dvejonės dėl to rašymo. Atsidarydavau, pradėdavau ir uždarydavau šį psl. O per tą laiką buvo vsiko daug.
Silvija baigė darželį. Čia teoriškai. Nes išleistuvės buvo, o birželį ir rugpjūtį vis tiek teks eiti į darželį. Tik šį mėnesį eina į sesės grupę, ir aš kiek atsikvėpiau nuo pastaruosius mėnesiuos Silviją kankinusius ašaringus atsisveikinimus. ne, ne rėkimu, o tyliu stovėjimu ir nuriedančiom keliom ašarom. Nors ir neišklausiau kas atsitiko. Tik paprastas atsakymas, kad darželyje jai nepatinka. Ir mane kiek nustebino, kad darželio direktorės taip dievinamos ir giriamos auklėtojos niekaip nesuprato ir nesutiko, kad jų metodai didžiajai daliai nuo lopšelio kartu besimokiusių vaikų tiko, o keliems vėlesniems ne. Kad ne visi vaikai norėjo tik duotis lauke (Silvijai tas tikrai patiko, nesiginčiju), bet norėjo ir mokytis ir daugiau domėtis. Arba tiesiog laisvės būti kitokia. O aš su nerimu kiek laukiu rugpjūčio, nes dar gali tekti su jom susitikti... O kol kas džiaugiuosi rytais, kai vaikai darželyje lieka su šypsena ir čiauškėdamos.
Išleistuvės? Man keistos, daugeliui patikusios. Bet juk negali visiems įtikti. :) Buvo diplomas:

Dar pirmasis išleistuvių valsas. Su labai nepatinkančiu partneriu. ir labai rimta priežastim kodėl nepatiko ("bet mama, jis visai neprotingas!"), po kurios mama visai nebežinojo ką atsakyti. Bet pasidairius matėsi, kad dauguma nebuvo patenkinti partneriais/ partnerėmis :D

Dar buvo taip lauktas klaunas ir paleisti balionai į orą. silvija atsisakė papasakoti  apie savo norą, motyvuodama, kad gali nešsipildyti. tad belieka tikėtis, kad išsipildys. :)

O šiaip birželis įdomus laikas. Daug būrelių pabaigtuvių su diplomais ir diplomiukais. Daug lauko, daug šypsenų. Pirmas kartas čiuožykloje, kur Ignėja po 15 minučių griežtai atsisakė čiuožti, nes jai ten nepatinka. Tad teko ją nuvesti į persirengimą, o pačiai prižiūrėti Silviją, kur kaifuote kaifavo.

Dar buvo Silvijos taip lauktos būsimų pirmokų pamokėlės. Deja taip jau išėjo, kad negalėjau jos ten lydėti, bet kaip gera buvo  tos čiauškutės klausyti vakarais ir žinoti, kaip ji laukia mokyklos. Tikėkimės, kad tas noras mokytis išliks, aš jį tikrai ilgai turėjau. gal ir Silvija turės.
Taip pat jau sužinojom pas ką ji mokysis. Kas juokingiausia, tik atėjus į susirinkimą ir pamačius mokytojus buvau tikra, kad Silvija pateks pas vyrą, tai taip ir buvo. tad teko po susirinkimo paimprovizuoti susitikimą, kad mano didžiukas visą vasarą dėl to nesijaudintų. Nesakyčiau, kad susipažinus labai džiaugiasi tuo faktu, kad bus mokytojas vyras, bet bent jau pripažino, kad jis atrodo nuoširdus ir protingas. :) O ignėjai buvo kiek užgauta savimeilė, kad mokytojas domėjosi Silvija, o ne ja. Gerai pripratęs mažiukas. ;)

O šiandien lauke tiek lijo... Žiūriu link balkono, kur lubas  beveik liečia pasak užrašo ant sėklų pakelio žemaūgiai pomidorai, tinkami auginti balkone. Renaldas vis juokauja apie džiungles, o aš nusprendžiau, kad matyt esu žemaūgė, jei žemaūgiai pomidorai baigia mane praaugti. :P Žydėt pradėjo pagal "duotą terminą". Jei pomidoriukai pagal kitą terminą nesimegs, su džiaugsmu mesiu lauk.