Kūrybinė savaitė

Juokiausi, kad mano mažes užpuolė meninis įkvėpimas. Nes jei tik būna namuose, būtinai ką nors paišo ar panašiom veiklom nori užsiimti. Aišku, mažoji gudri, bando reikalauti, kad ir mes pieštume. Ji tik sėdi ir įsakmiu balsu nurodinėja, kad reikia piešti miau, au, či-či (čia apie pelę) ir pan.Bet kai sugebam išsisukti, tai pati imasi veiklos. :) Vis dar nepakeičiama veikla piešimas ant lango specialiais markeriais. O man taip gražu žiūrėti į mostus ir užsidegimą. Ir nuvalyti balkono durų stiklą visai nesunku. :)
Silvijai daug labiau patinka vandeniniai dažai ir guašas. Gal iš dalies ir dėl to, kad tada ant grindų tiesiamas didelis popieriaus lapas. Žinoma, teptukai greit skrieja į šalį ir laisvė duodama pirštams. Ir mažoji garsiai aiškindama "Aš aš aš" tuojau atitipena.Kaip ir ištraukus plasteliną. :)
Silvija dar atrado kaip aš vadinu "dailųjį plėšymą". Net nežinau kaip tai geriau pavadinti- mažais, įvairių formų gabaliukais suplėšo lapą, paskui įvairiai dėlioja, o galiausiai, laimė, pati sumeta į šiukšliadėžę.
Užtat Ignėja turi dar juokingesnę mėgstamą veiklą. Prie Vitebsko yra žaidimo aikštelė, kurioje pripilta akmenukų. Tai mažoji kaip užhipnotizuota ten ilgiausiai gali rinkti akmenukus. Nesvarbu kur, maišelį, kepurę, kruvelę, bet kas įdomiausia, ima ne visus, o kažkokiu būdu išsirenka.

Liepa

Jau beveik pasibaigė. Lėkė, pralėkė, praskrido. greit kažkaip. Ir visko buvo daug. Net skaityti radau laiko. pavyzdžiui, R. Šepetys knygą Tarp pilkų debesų.

Patiko beveik visa. Kaip visada, išskyrus pabaigą. matyt turbūt nemėgstu tokių numanomų pabaigų, kai reikia žinant faktą patiems įsivaizduoti kaip ten viskas baigėsi, jie susitiko ir pan. Vaizduotės trūkumas matyt :D
 O šią, Penktadienio vakaro mezgimo klubas turbūt skaitau kasmet. Ir vis neatsibosta. :)

Dar? Daug daug lauko. Skanių uogų. Mažoji, staiga pasijutusi baisiai savarankiška, kurios dažniausi žodžiai yra "Aš, aš, aš". Pusė nunertos suknelės ir daug daug šypsenų

Al-Diwan ir gimtadienis. Tik ne mano

Šeštadienis. Daug daug lietaus. Ech, tikrai jau senstu, nes kai reikia išeiti į lietų susiraukiu kiek galiu. Jei ne iš tikrųjų, tai bent mintyse. O tuo tarpu zuikos laimingos praskuodžia taškytis po balas. Mazge vėliau belakstydama ir nosim į balą įgriuvo. Žinoma, pradžioj rėkimas net septintam aukšte girdėjosi, kur jau nesigirdės turint tokią gerklę, bet netrukus šlapias mažius buvo piktas ir rėkė todėl, kad nebeleido į balą. :)
O mes su padaužiukų tėčiu ėjom į gimtadienį restorane. Seniai seniai tokiam bebuvom. O ką daryti, jei dviejų bėdelių vakarais nieks nenori imti? Bet šįkart įsiūlėm močiutei ir tetai Jajai, ir dargi nesulaukėm jokio prieštaravimo iš vaikų pusės.
Nors daug kas ir stebisi, bet Al Diwan apsilankiau pirmą kartą. Kažkodėl daug kam atrodo, kad jei kažkada mokiausi pilvo šokio, tai turiu būti šimtus kartų apsilankiusi šių šalių maisto restoranuose, ypač tuose, kur šoka pilvo šokį. taip pat kaip yra manančių, kad jei buvau Indijoje ar Japonijoje, tai pas mane namie pilna tų šalių rūbų, suvenyrų, daiktų ir pan. Bet nėra. :)
Įdomi vieta, sakyčiau. Iš to, kaip atrodo iš lauko, vietos prie pat stoties turgaus, pati niekada nesugalvočiau užsukti. Bet dabar buvom pakviesti į gimtadienį. Vidus nuteikė maloniai. mandagios ir labai malonios padavėjos, apsirengusios tautiniais rūbais. Oficialiai maistas kaip ir libanietiškas, bet interjere yra ir egiptietiškų akcentų. Žinoma, staliukų prigrūsta, ir visai vakare, kai ant kiekvieno staliuko buvo rūkoma po kaljaną ar po du, viskas skendėjo dūmuose. Bet, laimei, netrukus buvo pravėdinta. Maistas? Skanu. bet daug nepakomentuosiu, nes jis buvo užsakytas ir patys nepasirinkom. Pilvo šokis- tikrai patiko. Nors šokėjai tarp staliukų neliko daug erdvės pasireikšti. Ar sugrįšiu? Nežinau, gal kai vaikai ūgtels, bet kitiems tikrai rekomenduosiu.

Vilnius

Taip jau neplanuotai išėjo, kad atsirado reikalų Vilniuje, tad ta proga ten išdardėjom su visa šeima. Panelėms važiuoti patinka, net ir mūsų senu kledaru be kondicionieriaus. Bet kai nežino, kad gali būti geriau, tai ir čia turbūt atrodo neblogai. :) Begraužiant bandeles ir beplepant kelionė tikrai neprailgo. Kol pietavom su drauge, Silvija jau išssirinko mėgstamiausią valgymo vietą Vilniuje. Čia pasak jos. Gal reiktų sakyti sulčių gėrimo? Nes per žaidimus maisto beveik neįsiūlėm. O jei rimčiau, norėčiau ir aš, kad Kaune būtų toks Charlie pizos kampas vaikams kaip VCUP. Nors gal yra?
Žaislų muziejus kaip tyčia antradieniais nedirba, jau numanėm, kad nespėsim ir į kelių muziejų Vievyje. Liks kitam kartui. Tad šįkart suplanavom tik dvi lankytinas vietas- geležinkelių muziejų ir tv bokštą. Muziejus patiko. Mes pažiūrėjom rimtąją dalį, mazgės ilgiausiai pražiūrėjo prie riedančių maketų. Mums jei ką irgi gražu buvo. ;) dar filmuką apie saugų elgesį parodė. Tik gaila, kad lauko ekspozicijos dar neužbaigę įrengti. Tad atsakę į šimtus Silvijos klausimų pažadėjom sugrįžti kitais metais.
Į televizijos bokštą kilom dviese su Silvija, nes mažė kaip tyčia užmigo mašinoj. Laukė sunki sunki užduotis suprantamai paaiškinti kas vyko ir kodėl ten kryžiai ir rupintojėlis stovi. Pavyko tik šiek tiek turbūt, nes po kiekvieno atsakymo kad gaudavo klausimą, tai dar ir pažiopčiodavau. Klausė klausė manęs Silvija ir apibendrino: Tas dėdė liūdnas sėdi todėl, kad tiems gynusiems žmonėms reikėjo ant debesiuko išeiti.
Pats bokštas? Manau, įspūdį padarė. Pamatyti iš aukštai kur vaikščiojom, pažiūrėti kokia mažytė tėtės mašina apačioj. Baisiai nusivylė, kad jūros nesimatė. ir susidomėjo, kodėl Kaune tokio neturim. :) ir labai išdidžiai grįžus rodė, kurioj v ietoj žiūrėjom, kad ten devynioooooooliktas aukštas. Ir šimtas šešiasdešimt penki metrai. Kas, kad nedaug jqai sakantis skaičius, intonacija buvo įspūdinga. :)

Savaitgalis

Darbingas šįkart. Įsiulėm vaikus seneliams, nors tetos Jajos reakcija buvo labai toli iki džiaugsmingos ir per pusdienį iššveitėm langus ir balkonų stiklus. Buvo ką veikti. :) Aišku, visko buvo šį savaitgalį: lauko, supynių, kažkiek apsipirkimo ir t.t.
O kai trečias žmogus pasigyrė, kad pusei vasaros išsiunčia vaikus į kaimą pas senelius susimąsčiau, kad aš vėl matyt balta varna. Rizikuoju būti apkaltinta pavydu, bet taip nėra. Tikrai, nemeluosiu, norėčiau išsiųst vaikus pas senelius savaitgaliui. Būtų labai smagu. Bet ilgiau? Tuo labiau pusei vasaros matant tik savaitgaliais? Tikrai tikrai ne. Nors ir pritariu, kad vaikams geriau kaime, kur gamta. Suprantu, kiekvienas pagal save. Gal kitiems užtenka vaikus matyt savaitgaliais. O aš taip nenoriu. Nors mano bėdos puikiai sugeba mus nuvaryti nuo kojų ir išvesti iš proto, nenoriu net pagalvoti kiek smagių nuotykių, kalbėjimų, išdaigų praleisčiau. Juk kiekvieną dieną jos kuo nors prajuokina ir pralinksmina. Šiandien megoj, kur važiavom apsipirkti, Silvija priėjusi sako: mama, darom sunkabalį. :) Išpūčiau akis, nu į nieką nepanašus tas žodis. O pasirodo, tai turėjo būti suokalbis. :D Nes mano gudruolė prašėsi įmesti du litus į mašinėlę ir pažadėjo, kad visą likusį gyvenimą bus gera. :D Nepatikėjau kažko, jei ką. ;)
Dabar, kol mažoji parpia, o aš įdėjus į orkaitę grikių apkepą sėdžoi prie kompiuterio, Silvija su tėčiu plauna indus. Ir nesustodama plepa. Kartais paaiškina kaip indus plauti. kartais susimąsto paklaust kas plovė indus kai tėtis buvo mažas, ir ar tada irgi vaikus išnaudojo? :d Nu garbės žodis, ir iš kur ji prisirankioja tokių tinkamų žodžių ir juos panaudoja? :D

Apie vaikų auklėjimą

Man buvo įdomu http://www.lrt.lt/mediateka/laidos/P/1447/popiete_su_algimantu_cekuoliu

čia šiek tiek įžvalgų apie vaikų auklėjimą.
Ir nesvarbu mėgstat Čekuolį ar ne. Bet gal ką įdomaus išgirsit.

Atostogos

Ne, ne man. Nors oficialiai gi as jau taaaaip ilgai vaiko priežiūros atostogose, tik bėda ta, kad to poilsio vis dar nepajaučiau. ;)
Atostogos padaužiukų tėčiui, kurį su savo planais ir norais turbūt jau nuo kojų nuvarėm ir jis paslapčia svajoja apie atostogų pabaigą. :D
Juokai juokais, o aš iš tikrųjų nieko nieko nespėju. gal nepamiršiu ką norėjau rašyti. Juodraštyje su užuominom laukia daug įrašų.
O šiam kartui tik trumpas pasistebėjimas mažosios išmone.:) Kažkurią dieną užmatė mane prie veidrodžio su pincetu išraunant nepageidaujamą antakio plaukelį. Tai tuoj prisistatė šalia, o po to visą dieną vaikščiojo ir gudria veido išraiška pirščiukais čiupinėjo blakstienas. :D Ir ji gi kaip mama. :D