Sausis ir toliau pasišokinėdamas lekia. Ramiai praėjo gimtadienis. Aš vis dar jų labai nemėgstu... Bet šiemet jį prisiminė žmonės, su kuriais labai seniai nebendravau. Matyt senstam visi. :) Ta proga Rickson atskaičiavo, kad pirmą kartą susirašinėti pradėjom prieš 20 metų. Baisokai skamba tas skaičius, ar ne? ;) O Tejas ta proga priminė gimtadienį prieš 11 metų:
Taip taip, Indija. Dar buvo tortas su lietuvišku užrašu ir daug daug nuostabos ir laimės. :)
O lauke mes pagaliau turim sniego. Turbūt nuo trečiadienio visi mano vakarai eina lauke ant kalniuko. Išskyrus vakar, kai nuo penktadienio pykęs skrandis galutinai sustreikavo. Tai estafetę perėmė padaužyčių tėtis.O aš gaminu valgyt ir vis diščioju pro langą. ir taip nenoriu, kad jis kitą savaitę ištirptų...
Paskutiniame įraše minėjau, kad atsitiko taip, kad Silvijai keitėm mokyklą. Labai tikiuosi, kad kurią dieną ją prikalbinsiu apie tai parašyti savo bloge, kurį retai retai, bet parašo. Iš savos perspektyvos. Nes aš galiu pateikti tik tai, ką matau ir suvokiu aš. Labai džiaugiuosi, kad pakeitėm mokyklą. Ir panašu, kad pasirinkimas buvo geras. Per tą laiką spėjau tyčia ir netyčia priskaityti krūvas straipsnių ir nuomonių, daugumoje kalbėta apie tai, kad išėjimas yra blogiausias pasirinkimas. Bet bent kol kas atrodo, kad mūsų atveju buvo kitaip. Šiek tiek baimių tebėra. Jos labiausiai išlenda einant ar tik atėjus į mokyklą, bet panašu, kad jų pamažu mažėja. Vis dažniau girdžiu minint žodį "draaugai", o jei tiksliau- "daug draugų". Dingo vakariniai padūsavimai, kad bijo eiti į mokyklą. Ir kas man dar labai smarku, mokymosi lygis daug aukštesnis. Net nežinau, ar klasė stipresnė pakliuvo, ar mokytoja sugeba laiku paduoti papildomas užduotis, kad nebebūtų nuobodu per pamokas. Jau teko mokytis du eilėraščius atmintinai, ko pasirodo anksčiau nei karto mokykloje nereikėjo daryti per pamokas (tik kažkokiam renginiui). Ir žinoma, daug daug reikia vytis anglų ir rusų kalbų. Čia jau pyktis išlenda pamažu, bet kaip nors, įveiksim ir tai. :)
