Filmukas apie formas

Man patiko. :)

Šunys, rogės ir daug gerų emocijų

Paprastai pirmadienių nemėgstu, kaip dauguma žmonių. Ir iš lovos keltis tingisi anksti...
Bet šiandien laukė labai smagi pramoga. Vieno Silvijos darželio draugo mama atsivedė savo haskes, kad šalia darželio patampytų vaikus su rogėmis. Tad nors šiandien dar nėjo nei viena į darželį, bet tokios pramogos negalėjom praleisti. Aš aišku ir slaptą tikslą turėjau. Tiksliau viltį, kad Silvija pagaliau nustos bijoti šunų. Nelabai šitas mano tikslas buvo įgyvendintas, Silvija artyn perdaug nėjo, tik man laikydamasi už rankos paglostė, bet važiuot rogėm labai norėjo. :) O Ignėja turbūt jei būtų galėjus ir namo kurią nors haskę būtų parsivedus. :)
Smagu žiūrėti į tokius džiugiai susijaudinusius vaikus. Ir išdidų "šeimininką", kuris savo teises labiau ne į šunis, bet į roges reiškė, vis primindamas, kad rogių kitoj pusėj jo vardas užrašytas. :)
Iš pradžių visi vaikai prasilėkė po vieną rogėse. Ir be jokios baimės veidukuose. Vėliau ir suaugę nuo kalniuko pabandėm. Tik žinoma, jau du šunis pakinkė.  Pirmą kartą važiavau. Geras greitis. Ir geras jausmas. Ir šunys fainuoliai, draugiški. Patiktų man tokie, tik... ne bute. Man ir jūrų kiaulytės namie per akis.
Paskui pasifotografavom, ir dar kartą pralėkė vaikai jau dviese rogėmis su dviem pakinkytais šunimis.
Įspūdžių tikrai daug. Ir juokingiausia buvo iš Ignėjos, kuri močiutei sugebėjo papasakoti, kad du šunys ją stūmė rogėse. ;)

Pipiras

Vakar taip jau išėjo, kad Ignėja netyčia perkando pipirą sriuboje. Paprastai išrenku, o kadangi šįkart buvo pipirų mišinys, balto ėmiau ir nepastebėjau. Ir kol supratau kas atsitiko, kai mano besispjaudantis mažiulis bandė išaiškinti kas burnytėj ant liežuvio negerai. :) Bet atsargumas daro savo- dabar prieš valgydama bet kokį maistą pasiklausia ar jame nėra pipirų :)

P laike toks gražus sniegas. Labai tinkamas statyti besmegenius ir mėtytis, gal tik važinėtis rogutėm kiek mažiau tinkamas. Bet nieko, ir tai sugebėjom dar patikrindamos visas kelyje pasitaikiusias supynes. Pastatėm du besmegenius, prisivažinėjom nuo kalniukų. O turbūt nauja mėgstamiausia abiejų veikla daryti sniego angelus. Silvija dar atsargiau atsigula, o Ignėja pasidairo kur neišmintas sniegas ir griūna ant nugaros. Matyt neaukštai ir minkšta. ;) Silvelis dar paskui Igną pamėgo ridentis nuo kalniuko. Bet kaip greit vaikai mokosi- pirmą kartą ridenimosi metu kai buvo ant pilvo nepakėlė galvos, bet nusibraukė nuo akių sniegą ir visus kitus kartus jau galva buvo pakelta. :)

O aš... aš laukiu šalčių. Nes labai noriu ant užšalusių marių ledo....

Senatvė

Kiek pamenu vaikystėje man mano mama visada atrodė sena. Žinoma, aš pati buvau mažai, o ir mama mane tiems laikams pagimdė tikrai vėlai, virš 30, o daugumos klasiokų mamos buvo daug jaunesnės. Iki šiol atsimenu, kaip pradinėse klasėse kai mamos dienai darėm rėmelius iš siūlų su mamos nuotrauka, mes su viena drauge (tik neatsimenu, susitarę ar ne) atnešėm mamų jaunystės nuotraukas. Dabar juokinga, kas be ko. Ypač kai išlenda panašus Silvijos mąstymas. Vakar vakare, kai perskaitėme dar vieną knygą

(Silvijai labiausiai patiko ne tekstas, o paveikslėliai, kur be varnų nuvo galima rasti dar daug visko, o man patiko, kad nenuspėjau pasakojimo pabaigos), Silvija skaičiavo kiek man ir tėčoiui ir tetai Jovilei dabar metų, kiek bus visiems po dviejų, penkių ir pan. Kai suskaičiavo, kad po 6 metų man bus 40 m, ramiai paaiškino: bet tada tu mirsi. Kodėl?- klausiu. Nes būsi labai sena, o seni žmonės miršta. Va taip. :)

Knygos

Ignėja smarkiai suslogavo, tad šiandien visos sėdinėjam namie. Bet ilga diena... Ypač kai reikia tvarkytis tai tokie kankinių veidai pasirodo... ;) Bet kaip nors. Amžina čia bėda. Tarp visų kitų žaidimų, lipdymo su plastilinu ir pan., nemažai ir skaitėm. Dvi bibliotekos knygas. Ignėjos išsirinkta trumputė knyga apie Aladiną kitais lapais nesužavėjo nei vienos; Kita skaityta buvo ši:

Mano pasiūlyta. Vis klausydavau kaip buvusios kolegės sūnus negali atsitraukti nuo knygų apie trolius mumius. Bet panašu, kad ne Silvijos knyga. Ilgiausiai įtratinu veidu apžiūrinėjo pačius trolius, ir šiandien vis pasakojime pritrūko detalių. Ten kur Muminuko tėtis važiavo automobiliu ir šis sulūžo, niekaip nepatikėjo, kad automobilio šeimininkui šį paglosčius viskas susitaisė. O pasakojime apie tai, kaip troliai mumiai plaukė jūra, sulaukiau priekaištų, kad nebuvo parašyta kaip plaustą surišo, po to nusprendė, kad per tokią audrą turėjo nuskęsti, o išmesti į krantą- užsimušti. Vat taip. :) Liko dar vienas pasakojimas, bet panašu, kad kitos trolių knygos iš bibliotekos dar neimsim....

Mįslės

Silvijai vis dar nesibaigiantis mįslių laikotarpis. Sako visas žinomas, kuria pati, kurių kartais neįmanoma atspėti. O šiandien prikalbionau tėtį pagoooglinti išmaniąjame ir užduoti jai kelias naujas. Kai kurie Silvijos spėjimai būvo neįtikėtinai taiklūs. :) :) :)
Na, pav yzdžiui, kas pirmiausiai ateina į galvą išgirdus:
- Mažas namelis šimtas langelių?
Silvija net nesuabejojo: Kalėjimas. :D
Žinoma, kokia dar knyga? :D

O iš kito ilgai juokiausi. tėtis skaito:
-Žalia kaip žolė, maža kaip pelė, saldi kaip medus.
Silvija suraukia antakius ir viltingai žiūrėdama į tėtį bando spėti: Alus....
O čia pasirodo kriaušė buvo...

Gimtadienis

Jokia paslaptis- už keleto dienų pasensiu dar vienais metais. Šiaip nei šilta nei šalta dėl to. Savo vidumi jaučiuosi užstrigus kažkur apie 30, o tie keli virš didelio skirtumo nedaro. Tik prajuokino Silviukas, kai seneliams prie torto juokais paklausus kiem man metų suėjo, o man atsakius, kad 20, išpūtė akytes ir perklausė:
-Tu ką, pamiršai kiek iš tikrųjų ar skaičiuot nemoki? Gi 34! :)
Nepavyks man amžiaus nuslėpti. :D

Aš vis viltingai žiūriu į orų prognozę. Atsibodo tas purvas... Tad artėjantis minusiukas atrodo labai gerai. Ir šiandien po Silvijos sudalyvavimo VII forte vykusioje jaunojo mokslininko laboratorijoje apie šalčio kerus (https://www.facebook.com/events/1568446880063646/?ref_newsfeed_story_type=regular&fref=nf) , dar išsirengėm pasivaikščioti. Prie Nemuno, pereiti tuo vaikams labai patinkančiu aukštu tiltu, pamojuoti traukiniams, palesinti gulbes ir antis, pasivaikščioti ir palakstyti. Ir kelių valandų kaip nebūta. :)

O aš vakar sugraužiau trečiąją knygą apie Bridžitą Džouns. kartais taip norėtųsi lėčiau skaityti...

Knygos

Su Silvija "bendrom jėgom" suskaitėm dar vieną knygą.

Silvija išsirinko bibliotekoje ir tik valare paėmus suskaičiau kas jos autorė. Gerai gerai, aš stereotipiška ir būčiau jos neėmusi. Nors iš tikrųjų tai tiesiog niekuo neišsiskirianti knyga: apie mergaites, draugystę, pavydą. Jei atvirai- Silvijai knyga įspūdžio nepaliko. Man irgi. Bet mums abiems labai patiko paveikslėliai. :)

Nors tiesą sakant knygoms šiom dienom laiko liko mažiau, nes Silvija gavo išsvajotus riedučius ir kasdien tobulėja. :) pripažinkim, ji tikrai nėra tas vaikas kuriam tai išeina lengvai ir greitai. Bet tas begalinis noras ir užsispyrimas visada duoda rezultatų, ar ne? :) Silvija moka taip- mažais žingsneliais tikslo link. O Ignėja moka kitaip: įsikabinti š ką nors ir pareiekalauti, kad stumtų :)

Orai

Greit jie keičiasi. Ar prie šiandienos +6 kas patikėtų, kad vakar tarp būrelių dar važinėjom su rogėm nuo kalniuko, o stadione radom Silvijos mėgstamiausią užsiėmimą- patižusio ledo balas. Net nežinau kaip jas pavadinti, bet Silvija ten labai šauniai skandina ledą- atsistoja ir laukia kol nugrimz į vandenį. :) O šiandien jau tarsi visai kitas pasaulis lauke.
Vėl lakstymų pilna diena. Ryte į polikliniką. Dar atėjo taip ilgai laukta knyga apie Nesę.

Tikrai labai miela. Klausė Silvija labai rimtai, pakomentuodama. O galiausiai, grįžtant į darželį drėbtelėjo:
"Bet nesuprantu, kaip jie knygas gali rašyti, jei patys nežino kas tam ežere gyvena?"
Rimtas klausimas. :)
Daržely aišku tik vienas berniukas susidomėjo. Ką darysi, knygom paprastai be Silvijos domisi jis. Bet sekanti auka jau tikrai penktadienį bus senelis. :)


šiaip Silvija iš prigimties toks susimąstęs vaikas ir dažnai liūdesėlis. Aš paprastai kitokia, tai vis išspūsta klausimas kodėl nesišypso. Šiandien, matyt neapsikentus, atsakė:
-Aš visada tokia, ko dar iš manęs nori?

Savaitgalis

Tiesiog įdomu, kodėl vos ne visi sutikę mus kur nors trise, tai yra tik su Silvija, puola dairytis ir klausti kur dar vienas vaikas? Čia nepiktybiškai, tik šiaip keista. O Ignėja pastaruoju metu toks naminukas ir niekur nenori eiti.... O Silvija priešingai. Tad jei tik būna galimybė tai ir paliekam mažajį paršelį su kuo nors namie. Nors šiandien palyginti su praėjusiom savaitėm, ar net mėnesiais, ji buvo labai gera. Net nesitiki, kad nei karto nerėkė! :)
Bet jau oras oras... Per langą matėm daug šlapdribį, pūgų, lietaus. ir smarkų vėją, kas be ko. Po visų tvarkymųsi, kepimų ir gaminimų visgi neištvėriau ir išsitempiau du kantriausius į megą pirkti tašės. O vėjo gūsiai kartais buvo tokie, kad atrodė nuneš.
Tad dabar turiu rožinę rankinę prie savo rožinės striukės. :) Padaužiukų tėveliui teko pritarti, kad tai buvo geriausiai tinkantis įperkamas variantas. O Jau Silvelis patarinėjo ir siūlė ją pirkti. Ir tarėsi, kada galės panešioti. Tik šiaip įdomu, kad aną kartą nuklausius, kad pavadinau ją lakuoti, perdėliojo pagal savo supratimą ir sakė: mama, pirk tą su nagų lagu, labai graži. :)Ech, gaila nebuvo tokios mažesnės. Būčiau nupirkus savo damutei. :)

Mažoji plepsytė

Kažin, kas sugalvoja miestams tokius sunkius pavadinimus? ;) Šiandien visus prajuokino Ignėja kai žaidėm traukinį ir paklausta kur važiuoja atšovė:
-Į Mamamampolę.
Nesupratusiems galiu išversti: Marijampolę.

O šiaip... pavargau. Mažoji per šią savaitę spėjo daug ožių parodyti. O Silvija spėjo auksu pabūti. tik teko daug šiom dienom skaityti. Gi pagaliau turim G. Sviderskytės knygą apie Darių ir Girėną:

Silvija labai atidžiai klausėsi, uždavė begalę klausimų ir jau pareiškė, kad ryt nešis į darželius ir pas senelius. Žinau, kad dar ne kartą grįšim prie šios temos. Ir vis dar lieka tas pats klausimas: o kodėl niekas nežino kas iš tikrųjų buvo? Va va, nežino...
Knygą su tėčiu skaitėm paeiliui, tai ir aš ryt pabaigsiu ją skaityti. Bet šiaip tikrai nebloga knyga. Žinoma, didesniems nei Silvija. Bet svarbiausia, kad skirta vaikams. Tikrai rekomenduoju. :)

Skandinam ledą

Šiandien oras turbūt keitėsi greičiau nei Ignėjos nuotaikos. Turi tokį polinkį mūsų mažoji nenaudėlė. O kadangi tėtis dirbo, tai kol prikepiau kalną blynų, pasitvarkėm ir pažaidę susiruošėm į lauką, viena kita vargana snaigė kristi pradėjo. Bet vėl nusirengti paltų nebesinorėjo, tad kaip Silvija išsireiškė"narsiai kaip Darius ir Girėnas" išėjome į lauką. Ir buvo labai smagu. :) Apėjom mokyklą, pažaidėm topinį žaidimą- daržeelį, pasisupom ant visų supynių ir...  skandinom ledą. :) Čia Silvija labai taikliai apibūdino mūsų veiklą. Ant kai kurių balų buvo labai plonas ledas, kuris einant per balass lūždavo ir skęsdavo po kojom. O kiek abiem panelėm buvo džiaugsmo ir kikenimo... Net taškytis nebereikėjo. :)

Sausio lietus

Šiandien ryte suskambėjus žadintuvui pirmas išgirstas dalykas buvo į langą barbenantis lietus. Aš vis sau žadu, kad neleisiu orams gadinti sau nuotaikos, bet ir vėl nevalingai susiraukiau. Lietus? Sausį?? Aš taip noriu dar sniego. Vienos dienos tikrai buvo per mažai. Silvija irgi laukia sniego. Bet lietus reiškia balas. užsidėjus lietaus kelnes galima po jas taškytis. Gal tikrai ir man reikia lietaus kelnių, kad išgirdus lietų šypsočiausi? ;) Bet bijau, kad tai nepadės....

Vakarais pas mus dabar skaitymo metas. Arba Silvija skaito mūsų dėliojamus žodžius ir sakinius, arba mes skaitom knygas. kaip gerai, kai netoliese yra biblioteka. Kuo toliau tuo labiau ėjimas į bioblioteką tampa rimtu reikalu. Abi ilgai renkasi knygas. Tik niekaip nesuprantu pagal ką. ;) Bet tarp jų pasitaiko tikrų "perliukų". Šįkart Silvija išsirinko Undinėlę ir Raganėlę Vinę. Ir abi jau skaitėm gal po 5 kartus. :) Greit vėl laukia kelionė į biblioteką.