Šiaip...

Net nežinau kam rašau. Sau ar ne sau. Ir tai visai neužima daug laiko ir jo negaila, nors dažnai jo katastrofiškai trūksta. taip taip, prisipažinsiu, nemoku jo gerai išnaudoti ir dažnai tiesiog veikiu nesąmones. Ką jau darysi, taip jau būna. :) Šimtai darbų, šimtai veiklų, šimtai žaidimų. Didžioji padaužytė siaučia po namus, mažoji irgi bando neatsilikti. Dygsta trečias dantukas. Storos kojytės vis tvirčiau remiasi į žemę. kad rankytės stipriai griebia viską iš eilės turbūt net nereikia sakyti. :)
O didžiukas neužsičiaupia. Arba plepa, arba dainuoja. Mano vaikas. :) Net nesiginčysiu. Ir šiaip ji tokia "mano". dabar, kai pusdienį eina į darželį, kone visą likusį laiką nuolat man primena, kaip smagu būti su manim ir kaip mane myli. Ir bando iš mano vardo ir žodžio "mama" padaryti visas įmanomas ir neįmanomas mažybines formas. :) Gražu. :)
Ir šiaip neliūdna klausytis išmąstymų. Kurią dieną supykus ant tėčio, kai šis kažko neleido išmąstė:
 - Man nepatinka tėtis. Ir senelis.
- Kodėl? - klausiu.
Akytės palaksto į šonus ir sugalvoja:
-Berniukai visi nepatinka.
-Kodėl?
Kiek ilgesnė pauzė dairantis. O tada žvilgt į tėtį ir su palengvėjimu išrėžia:
-Nes jų trumpi plaukai. :D

Snargliai snargleliai

Gal ir neestetiškai skamba, bet tuo gyvenam šiom dienom. Nes paskui didžiają padaužytę suslogavo ir mažoji. Arba "mylinčios akytės", kaip kartais sako vyresnioji sesė. Čia jau mano išmislas didžiajai sakyti: Pažiūrėk, kokiom mylinčiom akytėm į tave sesė žiūri. Ir džiugu, kad iš tikrųjų žiūri, ir abiems viena kitos reikia.
O ligos nesmagu. Bandžiau padaužiūziką išleisti su močiute į lauką. Kas žino, gal tikrai nuo ryt oras subjurs. Grįžo laiminga, bet labai pavargus...
O šiaip... Mažoji su pasimėgavimu ploja katutes, kiekvieną kartą išgirdus "Katu katu katutes". Kad ir ką bedarytų, net pieną iš burnos spjauna, atsidūsta ir pirmyn. O pobjauriams tėvams gi gražu, naudojamės. :D Didžiajai nepraeina noras puoštis. ;) Šiuo metu ant bangos mėlyna spalva ir pėdkelnės.  Žiūrėsim, kas bus toliau :)

Ech...

Taigi, mano didžioji padaužytė serga. Užteko tiek nedaug paeiti į darželį. Kur čia nepabambėsi, kad sergančius vaikus su snargliais iki kelių ten veda...
Raudoni žandukai, blizgančios akytės, skaudanti gerklytė... Taip taip, temperatūra. Bet didelis noras pasveikti. Ir netgi eiti pirmadienį į darželį. Žiūrėsim kas čia bus, kai baigsis azartas...

Darželis

Šiandien (nors pagal paros laiką reiktų sakyti vakar) mano padauža pirmą kartą oficialiai buvo darželyje, ir kurį laiką buvo viena. tad primas baisusis žingsnis žengtas. O po to pareiškė, kad kitą dieną bus viena be mamos, žais, valgys, miegos (tik va, namie tai pietų nemiega), nes ji jau didelė, jai jau 8 metai. :D Taip taip, tik iš tikrųjų dar trijų nėra. Bet tobulėja panelė, dar prieš savaitę aiškino, kad didelė tada, kai 5 metai.
O aš?... Lekiu, nespėju, pavargstu. Bet pasižiūriu į savo miegančias padaužas ir žinau, kad ryt darysiu vėl taip pat.

Susidomėjau

Beje, įdomu, pagal kokį laiką parašytass įkėlimo laikas? Nes jei rašau naktim, kodėl rašo 15 val kažkiek minučių? Visai nesvarbi smulkmena, tik įdomu pasidarė.
Ir vėl naktis. Padaužos kiek sloguoja, bet miega jau ramiau. Dalis darbų baigta, dalis ne. Tik va kepurės mezgimas kažko visai neina į priekį. Bet kaip nors. :)
Pyragas neiškeptas, lauke pabūta per mažai, šiandien tai buvo tėčio užduotis. Nors ir man labai norėjosi...
Bet išlindau. Ir vis dar su šypsena prisimenu, kaip mažąją padaužą, kuriai ką tik sukako 9 mėn., bandėm nukelti nuo ant grandinių pakabintų supynių. Pakėlė, o pirštukai net iki baltumo laikėsi. Ir dar barėsi mažius. :D Galvojom, kad jau su supynėm teks neštis. :)

Protingi vaikai :)

Šiandien mano beveik trejų metų didžioji padauža uždavė labai protingą klausimą:
Mama, kodėl tu tvarkai virtuvę, o tėtis žiūri televizorių?
Tikrai, kodėl?
O moralas toks: nusiunčiau padaužą paklausti tėčio to paties, ir po minutės aš žiūrėjau televizorių, o tėtis tvarkė. :D Visa laimė, mano protingam vaikui nebekilo klausimų, kodėl yra būtent taip.

Vasara baigėsi

Tiesa, tik kalendorinė. Nors su didžiąja padauža jau rinkom geltonus liepų lapus. Kaip ji sakė, geltonas ir žalias širdutes. Čiau jau mano išmislas, kai bandžiau mokyti medžių pavadinimus, gi reikėjo ką nors sugalvoti.
Negaliu sakyti, kad man liūdna ar linksma dėl to, kad baigėsi vasara. kažkaip šiemet gyvenu kitu ritmu. Bus spalvoti lapai, kaštonai, gilės,dar daugiau grybų ir kitų rudeniškų džiaugsmų.Pvz. daug kepinių su obuoliais, slyvom ir moliūgais. Kai tik panelės dar labiau ūgtels, receptus jau galės išrinkti pačios. Bus dar smagiau.
O didžioji padauža jau keliaus į darželį. Žinoma, neramu. bet kaip pernai žinojau, kad mano zuikis dar nepasiruošęs, taip šiemet jaučiu, kad jau viskas bus pakankamai gerai, nes ji per vasarą visais atžvilgiais išaugo ir tapo tikra gudruolė. :) Ech, matysim.