Kaukės ir kinas

Šią savaitę buvo kiek daugiau laisvų dienų, tad ir su padaužoim spėjom šį tą nuveikti. Tarp jų pykimosi ir santykių aiškinimosi, kaip kartais liūdnai pajuokauju apie jų 5 min trunkančius, bet dažnus "piktalaikius". Net nežinau iš kur jos šitą žodį parsinešė, bet ėmė ir prilipo.

Antradienį lynojo, dar buvo neištirpęs ledas. Toks niūrus lietuviškos žiemos oras. Ir kiek pamąsčius nusprendžiau, kad geriau jau kitam miesto gale vykstantis renginukas, nei sėdėjimas namie. O dar netyčia beveik išpildžiau senoką Silvijos norą. Tokį kiek juokingą... 

Bet apie viską iš pradžių. Mano didžioji smalsutė vis paklausinėja kur važiuoja koks autobusas ar troleibuisas, kur jų galinė stotelė. Ir kažkodėl daugiausiai dėmesio sulaukia 19 autobusas, pirmiausiai todėl, kad juo važiuoja mikriuko tipo autobusiukas. Ir vis pasvarstydavo: kaip norėčiau pamatyti, kur yra kita galinė 19-o stotelė... Ir aš vaikystėj norėdavau... Ir jau būdamos kiek vyresnės su drauge nuvažiuodavom pažiūrėt kur mums reikia. ;) Bet tiesą sakant buvau apie tai primiršus, kai susigundžiau Palemono bibliotekos pasiūlytu renginuku, siūlančiu pasigaminti užgavėnių kaukes. Tad tądien įsėdom trečioje 19-o stotelėje, o išlipom priešpaskutinėje. pamatėm mažutį namelį. Vienoje pusėje biblioteka, o kitoje- parduotuvė, ir dar šone šviečia stogelis su užrašu "BARAS". Čia aš pakikenau, maniškės į tai neatkreipė dėmesio. valanda bibliotekoj pralėkė greit. Tiek tų darytojų ir buvo: mano panelės ir kaip supratau vienos iš darbuotojų anūkas ar šiaip giminaitis. Bet juk svarbiausia, kad joms patiko. :)

O trečiadienį ryte keliavom į kiną, nes forumcinemas buvo pigesni bilietai. Iš trijų vaikiškų filmų vienas buvo matytsa. tad iš dviejų išrinkau "Gerasis dinozauras". 

Graži Disnėjaus istorija, apie jauniausią dinozauriuką, kuris mokėsi nebijoti, nuostabūs vaizdai, maniškėms labai juokingai atroidęs faktas, kad dinozaurai protingi ir kalba, o vaikas laukinis ir nemoka kalbėti. Tik... Silvužis ir vėl rado ko išsigąsti... Bet Ignėjai jei ką visai nebuvo baisu. :P

Ir jau spėjo išsirinkti kur dar norės nueiti. 

Matysim :)

Šlapia...

net nustebau, kad po paskutinio įrašo tiek laiko praėjo. Bet realiai tai buvo daug darbų ir daug kitų reikalų. :) Pvz. Sekmadienį visos buvom muzikiniam teatre, žiūrėjom "Nykštuką Nosį". Dar nematytą. Ignėja ir vėl labiau susidomėjus žiūrėjo, ir klausinėjo....  :) Pvz. spektaklio pradžioje scenoj buvo prietema, taio mano mažiulis tuoj susidomėjo: O jie įjungs šviesą? gal pamiršo? Anam spektaklyje tai įjungė.... O jau vėliau nebeiškentė: O tai nykštukas pagaliau apsirengs kaip tikras nykštukas ar ne? Kol aš supratau, kad tikras nykštukas turi būti susijęs su Kalėdomis... :)

Dar buvo mano nelauktas gimtadienis. Ne, man visai nesvarbu kiek man metų suėjo. Šiaip nemėgstu gimtadienių. Tik Ignėja vėl sugebėjo taiklkią replik paleisti. Savaitės pradžioje skaitant pasaką pasiaiškinom, kodėl žmonės nelaukia ir nemėgsta senatvės: kažką skauda, rankos nebestriprios, dirbti sunku ir t.t. O tą gimtadienio dieną man lyg tyčia viskas krito iš rankų. Ignėja žiūrėjo, žiūrėjo ir pareiškė: mamyte, ir tau jau sentavė atėjo. taikliai. :D

O paskui buvo kelios ilgos darbo dienos. Tik džiaugiuosi, kad prieš šios savaitės lietus, šlapdribas ir slidumus dar spėjom seėkmadienį daugiau kaip dvi valandas miške pasibūti ir sniegu pasidžiaugti. patraukėm į klebiniškį. Žinoma, iš kitos pusės einant kelio iki savo vaikystės kalniukų neradau (O Silvija grįžtant liūdnokai pakomentavo: Neradom mamos vaikystės....), bet buvo labai smagu ir gražu. Iš pradžių pasivaikščiojom toliau nuo masės takiukais, palaipiojom keliais skardžiais. Silvija užlipo p[ati. O ignėja kai pasidarė sunkiau nesukdama galvos užropojo. :) O vėliau jau atėjo laikas kalniukų malonumams. 

Foto? Bus vėliau :)

"Ant marių"

Taip ir buvo. :) pasiėmė mane visi po pusdienio darbo ir važiavom prie marių. Žinoma, visada pirmiausiai atminty iškyla tas vaizdas, kai marios užšalo be sniego, bet vis tiek įspūdinga. ir laikas lėkte pralėlė. Pasilakstėm. Patampėm vieni kitus rogutėm. radę nuvalyto ledo pačiuožinėjom. O kai dar kalniukų gerų yra tai ko dar reikia. :) Neišsisukom ir be pokalbių. Gi Silvijai tiek reikėjo išklausinėti apie ledą, kodėl toks storas, kodėl laiko žmones, kada ištirps ir t.t.

Ech, kaip man patinka žiema su sniegu ir šalčiu :)

Žiemos džiaugsmai

Taip jau sutapo, kad praeitą savaitę man teko daugiau dirbti, tad žiemos džiaugsmais labiau mėgavosi padaužytės su tėtuku. Tik sniego kiek mažoka... Bet jo vis tiek užteko ne tik nuo kalniuko nuvažiuoti rogėmis, bet ir nuo jo nusiridenti :P

Tėtis aišku ne visai suprato kur čia smagumas, bet mes trys jau turim slaptą planą, kad pasnigus nuvesim tėtį kur į mišką ir parodysim kaip smagu voliotis sniege. Tik jis dar to nežino :P

Teatras

Dienos ir vėl lekia, ir kartais net gaila, kai žiemos džiausgmais zuikės džiaugiasi be manęs. Bet kur dingsi. Abi jos pas mane "žieminės"- čia žiemos mėgimu. Silvijos aprangą tinkamą surinkti aišku jau reikia pavargti, nes ji su daug kuo šalą, tuo tarpu Ignėjai niekada nešalta. kad ir ką beaprengčiau. O ir man žiema patinka. Dar tik sniego mažai... Nors sekmadienį, kai per tuos šalčius neužsivedus mašinai į teatrą važiavom troleibusu, su suknele buvo kiek šalta...
Silvija labai norėjo dar kartą pamatyti baletą "Sniego karalienė". Šįkar ėjo ir Ignėja. Ir tiesą sakant prasėdėjo geriau nei Silvija.
Kaip visada pilna salė. Aišku, vaikai tylūs neišbuvo... Juokiausi mintyse, kai prieky mūsų sėdėjęs berniukas piktai mamai pareiškė: O tu sakei kad kalbės, o čia tik muzika....
beje, Ignėja irgi vidury spektaklio susidomėjo kada kalbės, nors ir ne kartą ir ne du kalbėjom, kad tai bus baletas. Bet šiaip sėdėjo, žiūrėjo ir vis jos geležinė logika lindo į paviršių :D
Pvz. : Sniego karalienė šuniuką ir kačiuką sušaldė į ledą, tai yra uždėjo tokius gaubtus. O Ignėja komentuoja: bet tai kodėl kojyčių nesušaldė? O kaip jie vaikšto dabar sušaldyti? bandau aiškinti, kad čia spektaklis, pasaka. O ji ramiai: tai kodėl tokius netikroviškus spektaklius kuria?
Po poros savaičių keliausim į Nykštuką nosį. Žiūrėsim kaip šįkart patiks. :)

Naujieji 2016 :)

Prasidėjo dar vieni metai. O Ignėja padarė išvadą, kad mama labai gudriai apsikvietė ją į savo pilvelį, kad ji visada žinotų kiek mums metų: pvz. Ignėjai 4 m., o mamai 34 ir t.t. :)
O aš šiemet darbe prisiklausiau tiek kalėdinių ir naujametinių linkėjimų, kad jei tik išsipildys bent dalis, bus fantastiški metai. Tikėkimės. :)
O lauke pagaliau tikra žiema. Man gal tik sniego mažoka... Bet jau vien tai, kad šaltukas paspaudė yra smagu. Gal kiek atpratau jau nuo šalčių. Bet matant tuos raudonus žandukus ir plačią šypseną duodantis nuo kalniukų darosi dar smagiau. O mes su padaužyčių tėčiu dar spėjom ir balandžius parke palesinti. Ne tiek daug kiek rudenį. O ir ančių bei kirų nebuvo, tik keletas nuošaliau besilaikiusių kuosų ir varnų. Įdomu buvo žiūrėti. Balandžiai lesė: nesidairydami, nesipešdami, tiesiog skubėjo ir lesė...

O sekmadienį einam į Muzikinį teatrą. Mes su Silvužiu jau nekantraujam. Net jei matytas spektaklis, baletas, į kurį Silvija norėjo dar kartą nueiti. Bet vis tiek bus smagu.