Kvepia pavasariu

Čia tik man trubūt. Silvija paprieštarautų. Pasijuokėm su auklėtoja, kad kieme visi piešė piešinius kaip supratau purvu. Apžiūrėjau paskui sukabintą parodėlę- turėjo būti smagu. Tai visi be pirštinių piešė, o maniškė primadona pirštines užsidėjo, sakė purvas šaltas. Nieko, atmirkysim, šiaip prajuokino.
Ir Ignėja savo perliukų pažarstė:

Rimtas Ignėjos vakarinis klausimas: tėte, o kodėl tu visada atsikėlęs eini į darbą?....
Ir atsakymas į bandymą nuvilioti miegoti: Aš daržely miegojau, man šianakt nebereikia

Nors šiandien pusdienį mąsčiau apie kitką. Atsakomybes. Šiaip aš dažnai esu ta bjaurybė, kuri drausmina svetimus vaikus jei tai susiję su manaisiais arba veiksmas vyksta arti jų. Bet šįkart nepritariau.
Į Malūnėlį atveda tokį berniuką, Sovijų, iš pažiūros 4-5 m. Kaip supratau lankė/lanko ir viresnis brolis, tai tėtis atveža ir palieka pas vadovę, kol tas išlenda palakstyti. Toks sienom lipantis. Bet kadangi tom dienom kai tėtis laukia jis nekreipia dėmesio tik žiūri į savo telefoną tai ir aš nematau prasmės jį žiūrėti, tuo labiau kas su Silvija jie vienas kitam neįdomūs. Nelabai mačiau kur jis šįkart karstėsi, kaip supračiau palangėm, bet vadovė atskaitė toookį moralą arčiausiai sėdėjusioms mamoms. Ir ką? Net tėvų kiek mačiau jis nelabai klauso, svetimų nei pro kur. Bet ne apie tai aš. Tiesiog jei ir kas atsitiktų nesijausčiau atsakinga, nes:
1) tėvų atsakomybė prižiūrėti tokio amžiaus vaiką.
2)Jei jis buvo paliktas pas vadovę kabinete, tai tie pasilakstymai prieš pat būrelio pradžią vis tiek yra vadovės atsakomybė.

skaitom, plepam, sergam

Štai taip pralėkė dar viena savaitė, ir turbūt kaip visada, pagal visus kiaulystės dėsnius, dar ir vertimų kiek turėjau. Bet kaip nors. :) panašu, kad abi sparčiai sveiksta, siaučia, išdykauja ir daug plepa. Bandom po truputį pasibūti lauke. Kiek su nuotykiais, kaip vakar, Kai Ignėja sugebėjo nugriūti į balą. Ant pilvo. :) laimė, mažiukas sugeba visada griūdama pakelti galvą. Bet pribėgau, pakėliau, žiūriu apatinė lupytė tik virpa... Sakau kas? Ir toks liūdnas balselis: Veidukas šlapias.... nuvalėm :) Lietaus kelnės labai padėjo. Striukę, kepurę ir pirštines greit namie apsikeitėm ir toliau vaikščiojom. Kaip gerai turėti atsarginę striukę... :)
O plepa daug. Pvz Silvija vardina ko norės su Kalėdom (planuotoja....), o aš tarsteliu, kad norėčiau gerų vaikų. Abi su sese pasišnabžda ir man išaiškina, kad jei noriu gerų teks naujų pagimdyti, nes iš jų jau geri klausantys vaikai neišeis.... :) Tiek to, užteks man ir šitų dviejų. :)
Vakare Silvija sumąsto, kad jos kiti batai jau turėtų būti aukštakulniai, nes prie suknelės bus gražiau. O kai tėtis išdrįso (!) suabejoti, sužinojo, kad jis visai nesupranta moterų... Bet deja mama irgi nesuspranta. ;) Tad kažkur 10 metelių teks palaukti. :)

O skaitom

Iš bibliotekos. Aš knygos buvau neskaičius, filmukas irgi nelabai žavėjo. Tiesa, filmuku Silvija nelabai irgi susidomėjo. Bet knygą skaitom ir skaitom. Kiekvieną kartą skyrių apie kuosiuką, kurį išmokė paklausti "kas ten?", ir kiekvieną kartą Silvija kikena. Ir žinoma po kelis skyrius pirmyn. reiks paieškoti ir kitų dviejų knygų apie dėdę Fiodorą.

Lietuvos gimtadienis

Kaip man patinka toks pavadinimas. :) Pirmosios iš darželio jį parnešė abi panelės, bet ir šiandien jį daug kartų girdėjau.
Nors ir ne visai kaip planavom, nors ir abejojom iki paskutinės minutės ar spėsim, bet ir mes renginiuose sudalyvavom. Tik be kosėjančios mažosios... Pasiklausėm kalbų, taip pat ir Thundertale. Aišku, aš didesnė jų gerbėja nei Silvija. Bet po paskutinės dainos "Žemėj Lietuvos" panašu ir jai ėmė patikti. Net nusprendė, kad jų versija gražesnė nei darželio. Ir traukė iš širdies. Kaip ir vėliau himną VDU salėje besiklausant Šaulių kalbų ir belaukiant Žilvičio pasirodymo. taip taip, būtent tuo mes gyvenam- tautiniais šokiais kiekviena įmanoma proga. Bet kaip smagu matyti tokį užsidegimą. :)
Užtat grįžtant atgal užtaikėm pamatyti tautinio jaunimo, berods taip jie pasivadinę eiseną. Sulaukiau begalės klausimų: kodėl atskirai, kodėl tiek daug policininkų, kodėl tokie šūkiai ir pan. Ilgai kalbėjomės. Ir panašu, kad toje mažoje galvytėje jau yra savas supratimas ir bekalbant ir bemąstant tvirtėja savo nuostatos.

Knygos

Per tą sėdėjimo namie savaitę tikrai daug skaitėm. Bet pliusas tas, kad jau valandą garsiai praskaityti darosi lengva. ;)
Paskutinioji taip pat iš bibliotekos,

Žinoma, išsirinko Silvija pagal viršelį. Bet man tiesą sakant patiko irgi. Apie du gudročius išdykėlius lapiukus ir varlytę, apie tai, kad žemė apvali, dangaus kūus ir pan. Versta iš lenkų kalbos, tad pateiktos užduotėlės, kur reikia pakartoti tam tikrus žodžius, lenkiškai gal ir buvo prasmingos, bet aš nesupratau kodėl. Bet nesiginčysiu, gal tik aš nesupratau. :)
Nors linksmiausias buvo beužmiegančios Silvijos komentaras: aš į mokyklą irgi neinu, bet žinau, kad mėnulio nudažyti nepasieksi. taigi, mano didysis zuikis protingesnis už lapiukus. ;)

Plepsius

Šiandien Silvija užsimanė namie būti su šventine suknele. Bandau prieštarauti ir neatsargiai sakau:
-Pasakyk bent vieną įtikinamą priežastį!
O ji net nemirktelėjus išdrožia:
-O kaip kitaip tu mane užauginsi geru žmogumi?


Abi žiūri Dorą per kompiuterį. Išgirstu triukšmą. Man atėjus Ignėja skundžiasi:
-Silvija atsigulė ant mano pilvo, skrandžio ir šonkaulių.
O Silvija rėkia:
-Ignėja spardė man į stuburą ir inkstus.

Neblogos žinios, sakyčiau. ;)

Keksiukai

Nors ir nepasakojau, saldumynais savo šeimyną (o tiksliau padaužyčių tėtį ir save) lepinau. Šiandienai buvo numatyti kondensuoto pieno keksiukai.

Receptas iš čia. Dar spėjau nufotografuoti prieš dingstant. O priešistorė ir spalva nulemta to, kad gavom kavos skonio kondensuoto pieno ir reikėjo sunaudoti. Vaflius jau tepėm, tad užsinorėjau kažko šventiškesnio. Įvertinimas? labai lengvai ir greit padaromi. Bet arba perkepiau, arba šiaip tokie paprastučiai ir niekuo neišsiskiriantys. Bet kartosiu nebent reiks kažko labai greitai arba vėl reiks sunaudoti kondensuotą pieną :)

Vasaris

Net pati nustebau, kiek laiko praėjo. Kažkaip užsisukau aksdienybė, o dar tiek laiko sveikoms prabuvus sausį ir vasarį Silviją jau ligos įmį pulti. Tik kad ir su tais 39 ar 38 C energijos pakanka, irzlumo irgi, ir mamą baigia nuo kojų nuvaryti taip, kad vakare jau nieko nesinori. Tik kaip juokiasi tėtis pro akinių viršų tyliai žaibuoti ir sulysti į mezginį ir pasislėpti. Panašu ir man gripo spėjo paskolinti, bet va Ignėja ir vėl siaučia už tris ir prieš visas ligas atsilaiko. Juokiausi: Ignyte, papasakok kaip nesusirgti. O ji išpūtė savo akytes, gudriai nusišypsojo ir pasakė: reikia daug prieš miegą plikai lakstyti. Čia jos mėgstamiausias užsiėmimas prieš persirengiant pižamą pasprukti ir pora kartų namus taip apibėgti. :)
Pati nežinau kaip tos dienos eina: daug skaitom, abi žaodžia su plastelinu, o aš su šypsena stebiu kaip visos spalvos buvo sulipdytos į bendrą rudą ir vis dar kantriai kaskart siurbiu kilimą. prisigalvojam naminių "karuselių" žaislų dėžėje, rengiam "madų šou, koncertus ir t.t. Ir žinoma, kur be mėgstamiausio Silvijos žaidimo - kalėjimo prižiūrėtojų ir vagių. Viskas gi labai paprasta: vagys uždaromi į kalėjimą ir turi bėgti, o kalėjimo prižiūrėtojas juos pagauti. :)
Bet šiaip turbūt aš pirmoji nuo vaikų ligų ir su tuo susijusio sėdėjimo namuose imu lipti sienom. Ir Silviuko gaila, kad negalėjo dainuoti taip lauktoj "himno dienoj", ir vėl nenuvažiuosim į užgavėnes. Žinoma, kiti metai ateis. bet ir supratimas kitas, ir įspūdžiai kiti.

Knygos

kaip visada, užsisėdėjau. Bet taip norisi suspėti kuo daugiau....
O šiandien tik trumpai noriu apsidalinti Silvijos bibliotekoje išsirinkta knyga, kuri mane nustebino gerąja prasme.

Skaitom turbūt kasdien, abi tyrinėja paveiksliukus ir renkasi kuria fėja kuriame puslapyje bus.

Teatras

Šiandien buvo teatro diena. Silvijos labai laukta, o Ignėja seniai pareiškė, kad ji į teatrą nenori, todėl eis su tėčiu į kavinę. Ką gi, logiška. :)
Ėjome į muzikinį, žiūrėti Sniego karalienės. Silvija pirmą kartą ėjo į baletą, nes ankstesni matyti spektakliai buvo įvardinti kaip operėlės ar muzikinės pasakos. Silvijai tai pats mėgstamiausias teatras. ir didelę įtaką tam daro pats pastatas, aplinka. Ir man patinka eiti į muzikinį. kažkaip pajaučiu daugiau šventiškumo. Net susimąsčiau ar vaikystėje jame esu buvus...
Šįkart salė buvo sausakimša, Silvija nekantravo, tai kai tik leido sėdom į savo vietas ir skaitėm programėlę. Pravertė. :) Nes tada jau tikrai labai aišku buvo kas vyksta scenoje. Jau buvom pakalbėję, kad bus baletas, tik šoks, tai klausimų kodėl nedainuoja ir nekalba išvengiau. Ir Silvija visažiniu veidu sau patenkinta linksėjo kai vaikai aplink puolė klausinėti kada pradės kalbėti.
Pirmoji dalis pralėkė gan greit. Kaip visada per pertrauką reikėjo apeiti visus aukštus, pažiūrėti į orkestro duobę, pabandyti patikrinti mamos žinias apie muzikos instrumentus, kurios deja nei kiek nepagerėjo. ;) O per antrą dalį jau ir pasimuistė besėdėdama. Nors šiaip tikrai nesiskundžiu, Silvija mėgsta teatrą ir puikiai išsėdi. O šįkart prisiklausėm juokingų pokalbių aplink. Kaip visada, buvo vaikų kuriems pabodo. Iš pažiūros 4-5 m berniukas net verkdamas prašėsi mamos išeiti, nes jam neįdomu, nepatinka. Mamos atsakymas kiek pribloškė: man irgi neįdomu, bet sumokėjau pinigus ir sėdėsi. štai taip vyksta tas vaikų kultūrinimas per prievartą....