Kaštoniaujam

Čia mano didžiosios naujadaras. Grįžtant iš darželio pasukom kitu keliu, palei gatvę, prie kurios auga daug kaštonų. Vargšelių tokių, apėstų kaštoninių kandžių. Jau ir anksčiau, prieš gerą savaitę ten buvom, tik kaštonai dar nekrito. O dabar jau pradėjo byrėti. Tad maniškės su guminiais batais su tokiu džiaugsmu tapnojo po šlapią žolę aplink medžius, ir Silvija sutiktai pažįstamai tetai paaiškino ką veikiam.  dabar kaštonai dar kiek džiūsta, bet net neabejoju, kad šiemet vėl taps puikiais žaislais ir barimosi priežastimi, kai du paršeliai tingės tvarkytis. :)
O aš šiandien belaukdama kol Silvija plaukė nugirdau kelis mane nustebinusius dalykus. O nustebinusius turbūt tik todėl, kad mano panelės jaunesnės. Dvi iš pažiūros trečiokės- ketvirtokės diskutavo kuri kiek svorio numetė ir kiek sveria... Kai apačioj skaičiau knygą, šalia sėdinėjo keli penktokai šeštokai. Šalia buvo ir saldumynų-kokteilių-sumuštinių kioskelis. Net nežinau, leidžia juos mokyklose, ar čia todėl, kad prie baseino. Bet kai matai kiek ten saldainių perka vaikai... ir maniškės piurks, deja kitaip nebus... Bet ne apie tai aš. Mokyklą lankiau tikrai senokai, bet kiek nustebau, kad dabar berniukai "kibina" mergaites rėkaudami apie pakeistą plaukų spalvą, pėdkelnes ir pan. Ech, senstu matyt :)

Savaitė

Iš pradžių ta laisva savaitė atrodė tiek daug... Bet kaip visada, ėmė ir beveik pralėkė. Net nepastebėjau. Bet buvo daug smagių dalykų. Silvija su darželiu pabuvo ekskursijoj Kėdainiuose. Šaunuolės auklėtojos, kad ryžtasi tokioms ekskursijoms. Tik juokingi tie mažiai. Išvažiavo iškart po pusryčių, bet tik susėdus į autobusą visiems pirmas užsiėmimas buvo kraustyti iš namų įdėtą maistą. :) O grįžo visi kupini įspūdžių. Antradienį pas priešmokyklinukus apsilankė KTU atstovai ir parodė krūvą bandymų. :) ir aš norėčiau kartais Silvijos grupę palankyti. ;)
O kai dar krūva būrelių, tai laikas dar greičiau skrieja. Mėgstu tas dienas, kai galiu vesti Silviją į baseiną. Nes jei mažoji būna darželyje arba pas močiutę, tai tampa tokiu išskirtiniu mūsų laiku, kai nereikia skubėti, galima daug plepėti ir kikenti. Silvija tebesimėgauja baseinu. Treneris labai tiksliai įvardino: tobulėja savo greičiu. bet gi toks ir buvo mūsų tikslas... Piešime abi labai rimtai piešia. Pabaigė praeitą kartą poradėtas jūrų kiaulytes, o šįkart su dažais piešė rudenį. Kad ruduo gal ir ne iškart suprastum, bet jau spalvų spalvų. Ir laimingi veidukai. Ignėjos net dažuotas iš tų pastangų buvo. :)
Ir nors aš niekada nesuprasiu lietuviškjų rudeniškų orų, kai per savaitę kelis kartus dienom būna tai +14, tai kokie +25, nieko kito nelieka kaip mėgautis. Kartais rytiniais rūkais. O kartais saule ir beveik vasariška šiluma. Šiandien po darželio abi iki soties prisilakstė su paspirtukais, bet panašu, kad pailsėjus eisim vėl.

O aš vėl radau laiko paskaityti šiek tiek.

lengva, labai tinkama laukiant už būrelio durų. Ir šįkart pirma buvo pažiūrėtas filmas ir praėjus geriems metams pradėjau skaityti knygą. Ir abu labai skiriasi, abu savotiškai įdomūs. Nors filmas ko gero patiko labiau.

Knygos

Pastarosiom dienom pas mus namie "valdo" keletas knygų. Disnėjaus "Dama ir valkata", kuri labai patinka Silvijai.

dar naujoji "Muminukas ir gimtadienio sagutė". Troliai Mumiai tebevaldo, nors iki šiool nesuprantu kodėl. Bet kantriai skaitau, niekur nedingsi. :)

O dar viena iš bibliotekos buvo baisiai keista. Abi su Silvija sutarėm šiuo klausimu. Tai buvo Dž. Rodario "Gyvūnai be zoologijos sodo". Nesilvijiška. Ir ne Almantiška. ;)

Atostogytės ir išeiginės

Čia Ignėjos žodžiai. tik iš jos labai gražiai skamba. :) Nes tada kai nediorbu ir nevedu į darželį iš vakaro labai išdidžiai praneša auklėtojai, kad jai ryt išeiginė. Nors šis žodis tikrai ne iš mūsų atsineštas. Ir atostogytės jos išmislas. Turbūt todėl, kad trumpos. Ir tiek daug reikia suspėti: ir būrelių krūva, ir gimtadieniai bent keli, ir šiaip kad prisiplanavau visko... Na, nebūčiau aš. :)
O pirmadienį Silvija su darželiu važiuoja į pirmą rimtesnę ir ilgesnę ekskursiją: Važiuoja į Kėdainius į "ledų fabriką", ir jau nekantrauja... :)
O šią savaitę pirmą kartą Silviją lydėjau į baseiną. Turbūt man neramiau buvo negu jai einant pirmą kartą. ;) Mamiškai čia...  Ir kiek keista į tą pačia vietą sugrįžti kone po 25 metų. Juk tą patį baseiną ir aš lankiau pradinėse klasėse. Bet turbūt tik pastatas iš to ir teliko, vidus visai kitoks. Dar ir mano trenerė, tiesa, tebėra. Silvijai baisiai sunkiai sekėsi suprasti, kad tas žmogus tebedirba. Man jei ką irgi, nes tada man ji atrodė pakankamai sena, bet pasirodo nebuvo. Ir dabar tokia baisiai sena neatrodo....
Silvija turi trenerį. Kuris tikrai puikiai moka cackintis su tokiom princesėm kaip mano. Gal todėl kad kiti didesni ir tokie strakaliukai judrūs, viena mano ir mažiausia, ir nedrąsiausia. Bet nuoširdžiai, maniau bus blogiau. Kepurnėjasi ji sau vandeny savo greičiu, ir net savimi patenkinta. Tik tąkart, kai prilipus prie stiklinių durų žiūrėjau, taip ir neišdrįso į vandenį nuo krašto šokt. Vos susilaikiau, kad neįvaryčiau į vidų stumtelt. ;) Juokais čia, žinoma. Tik penktadienį kai vedėm kartu su Ignėja stebėjausi kitom mamom, kurios nepaisant visų užrašų personalui, neiti su batais, veržėsi į vidų, nes matai vaikas neaišku ar matė, kad mama mojuoja, nors panašu, kad tam vaikui visai buvo nusispjaut mojuoja ar ne. :) Ir iš Ignėjos kikenau. Kol Silviją lydėjau į rūbinę ir padėjau susiruošt (bet tuoj tuoj dušo reguliavimą įveiksim ir mamos nebereiks), Ignėją palikau prie budinčios. Kai paklausiau ar gali ji pasėdėt ant kėdės tai piktai linktelėjo, o išėjus Ignėja sėdėjo kriaušėm ir saldainiais apdalinta ir kažką jau pasakojo, o ta bobulytė kad šypsojosi iki ausų... Ech, gera būti mažai, su plačia šypsena ir drąsiai :)

Keistas sekmadienis

net nežinau kuo jis keistas. Gal per mėnesį dar nepripratau prie slenkančio grafiko? O gal du siautėjantys slogiukai irgi daro jį keistesniu? Atpratau jau nuo tų ligų... Tad šiandien ryte kiek papramogavę vėliau sukomės namie: tvarkėmės, dėliojom rūbus pagal sezonus, matavosi ką reikia ir nereikia, statė lego pilis, piešėm ir t.t.
Silvija turbūt pirmą kartą rimtai sužiūrėjo Karlsono abi serijas. Ir kikeno ir kur reikia ir kur mano akim nejuokinga. Ignėjos kol kas jis nesudomino. Gal jau reiks iš tėvų ir Karlsono knygą parsinešti? Nes dabar jau bibliotekoj vėl ta pati bėda: kur pakankamai paveiksliukų- nebeįdomus pasakojimas, o kur būtų įdomu- trūksta paveiksliukų.  Tiesa, ar rašiau, kad skaitėm naują Kakės Makės knygą? Net jei išleis dar vieną- kažin ar bepirksiu. Ieškposim kažko naujo.
O ši?

Pertskaitėm kol kas kartą. Po to mačiau dar vartant paveiksliukus. Silvijos reakcija išklausius buvo: tik tiek? O Ignėja sakė, kad jai patiko. Tik niekaip abi nesutiko, kad jei abi pačios žais, kaip knygoj, tėvai greičiau nubaigs darbus ir galės būti su jomis.

O aš šiom dienom daug daug gaminau. Kadangi vėl gavom obuolių, tai kepiau pyragą su obuoliais ir slyvom. Poi visų biskvitų, trapių, trupiniuočių ir su chalva vėl grįžau prie jau aprašyto paprastojo, kur nereikia kiaušinių. Buvo skanu.
Dar sužinojau, kad kaliaropė yra visai skanu. :) Tik ne salotose. Silvija iš mamos draugės parsivežė tris kaliaropes. Kaip juokiausi, gal ir gerai turėti vaiką, kuriam visko reikia ką tik pasiūlysi. Tad pradžiai tiesiog kepiau orkaitėje su mėsa ir kitomis daržovėmis. Su malonumu suvalgėm. :) O kitą savaitę bandysiu ką nors gudriau

Rugsėjis

Ruduo prasidėjo taip, kaip ir priklauso tikram rudeniui: darželiu, darbais, atvėsusiu oru ir žinoima, sloga po dviejų dienų. Ko abi panelės neturėjo visą vasarą nepaisant orų, nenuspėtos aprangos ir t.t. Bet kaip nors. Buvo naivi viltis, kad to išvengsim, bet neišvengėm...
Ignėja su džiaugsmu laukė darželio. Kur jau ne, jei pirmą dieną pamačiusios pačios auklėtojos ėjho apsikabinti, o atėjusi prieš miegą pasiimti močiutė rado Ignėją sėdinčią auklėtojai ant kelių. :P Silvija tokiu džiaugsmu netryško... Bet ir nesitikėjau. Bet daug smalsauja apie būsimus ikimokyklinukų mokslus, naują būrelį ir t.t. O šiaip chaosas kaip visada ir tiek.