Pati birželio pabaiga

Birželis nubėgo ir nušuoliavo. Net pačiai nesitiki, kad jau paskutinė birželio diena. kažkaip pastarosios savaitės buvo užimtos reikalų tvarkymais arba pykstančiais ir nieko nenorinčiais vaikais, tad kiek mažiau smagių dalykų nuveikėm. Bet susitvarkėm abiejų panelių pažymas mokyklai, aplankėm visus nurodytus gydytojus. Teko mums visoms trims apsilankyti pas dantistes... Čia baisioji dalis, ypač jas lydėti. Taip taip, žinau visas tas kalbas, kad neskauda ir pan. ir ėjo gerai, kol neišrovė kelių neklibančių pieninių dantukų, nes už jų smarkokai dygo nuolatiniai. Po to jau baimės pilnos akys ir daug vargo tėvams...
Visai nemažai kartų buvom svečiuose. :) Skaitėm daug knygų. Apie vieną vaikišką papasakosiu kiek vėliau.
Silvija per tas pora savaičių spėjo palankyti du nemokamus būrelius. Dar man iš vaikystės prisimenamo teatro Vilkolakis būrelį, kuris ją visom prasmėm sužavėjo ir girdėjau daug kalbų, kaip ji nori čia lankyti nuo būrelio. Net apie jaunųjų turistų centro būrelius staiga pamiršo. Net kiek nostalgiškai lydėjau ją pirmąjį kartą. Tam teatrui bent anksčiau vadovavo mano klasiokės ir sesės klasioko tėvai. nežinau, kaip yra dabar. Ten su klase eidavom į spektaklius, ten vykdavo skaitovų konkursai, kuriuose kartais dalyvaudavau. Pamenu, mama labai norėjo, kad lankyčiau ten teatro būrelį. Bet aš paskutinę akimirką pasirinkau Jaunųjų gamtininkų būrelį. Ir turbūt niekada nesigailėjau. :) Nežinau, ką Silvija apsispręs lankyti rudenį ir kam mes pritarsim, kaip laikus suderinsim, bet ši savitė buvo užskaityta su didžiuliu pliusu, nes Silvija jau iš vakaro laukdavo kol reiks eiti į būrelį. :)
Šia savaitę būrelis buvo Tautinės kultūros centro padalinyje Kalniečių g. Kiek ilgesnis, visi kiti buvo po tris valandas, o šis - keturias. Kažkiek paprastenis- įvairūs darbeliai, stalo žaidimai ir pan. Po pirmos dienos grįžo kiek nusivylusi, bet paskui su kiekviena diena įspūdžiai vis gerėjo. Ir stalo žaidimai pradėjo labiau patikti, ir gražiausių popierinių gėlių pasidarė, ir velti iš vilnos pramoko. ir svarbiausia- netoli ir pati pareiti galėjo.
Nuo pirmadienio laukia Sporto ministerijos iš dalies kompensuojamos plaukimo treniruotės Girstutyje. Žiūrėsim kaip čia seksis.
Trečiadienį dar spėjom ir iki jūros nulėkti ir paplūdimių apžiūrėjimo rekordą sumušti. Mes pabuvom penkiuose - renaldas ir į šeštą nukulniavo. Vaikai prisiturškė, man vis dar buvo šaltas vanduo. Tik šįkart jūros krantas Kuršių nerijoj buvo pakankamai išmuštas bangų. Silvija džiaugėsi, kad gilesnė vieta arti, o Ignėja ne...

O penktadienį kai ėjau sau ir Ignėjai knygų į biblioteką užmačiau tą, kurios senokai norėjau Silvijai.
M. Krikštopaitytės "Kultūringa pelė Stasė", kurią išleido Modernaus meno centras.

Nelabai ką išmanau apie meną. O su Silvija nuėjus į muziejų dar labiau tai suprantu. Tad paskaitėm pažintinio tipo albumus apie L. Da Vinčį ir garsiausius dailininkus, o dabar Silvijos laukia ši. Aš jau perskaičiau. :) Aprašyme nurodyta, kad ji skirta 7-12 metų vaikams ir suaugusiems, siekiant supažindinti juos su Lietuvos ir pasaulio menu. Knyga pati labai smagaus formato ir kiek kitokiu nei įprasta kietu viršeliu. Bent jau mano subjektyvia nuomone, vaikai vieni skaitys kaip gražų pasakojimą, ir gal paskui pavartys gale knygos esančias knygoje minimų paveikslų nuotraukos. Bandysiu skaityt su Silvija kartu ir iškart paminėjus paveikslą jį susirasti internete. Žiūrėsim, kaip pavyks. :)

Gamtiškas miestietiškas savaitgalis

Aišku, man pačiai šis savaitgalis buvo namų šveitimo ir tvarkymo. Taip taip, kartais ir aš taip darau. ;) O panelės mano nuomone (nebūtinai teisinga :P) visai smagiai jį praleido. Šeštadienį buvom paplanavę visai kitokį, bet pamačiau FB pasidalintą informaciją apie Lietuvos gamtos fondo renginį Ąžuolyne apie medžius, vabalus, šikšnosparnius ir pan, visiems trims teko greitai susiruošti ir važiuoti. :)
Aš renginy nebuvau. Silvija išbuvo gal pusę. Ignėja su tėčiu beveik iki galo ir grįžo labai patenkinta.
Apie patį renginį galit paskaityti šiame straipsnyje. Ir mano panelės į kelis kadrus pakliuvo. :)

Tad įspūdžių kuo daugiausiai, o Ignėjai 5 valandų pramogų aišku neužteko, dar grįžus tris valandas su draugėm dviračiu prie namų privažinėjo.

Sekmadienį jau buvau suplanavus, kad šįkart nepraleisiu Ąžuolyno pučiamųjų orkestro nemokamo koncerto Santakoje. Tuo labiau, kad tėtis dirbo, o namie trintis tokiu smagiu oru noro nebuvo. Į kompaniją prigriebėm mano sesę, daug vandens, patiesaliuką atsisėsti ir išvažiavom. Ideali vieta Santaka, su tuo nedideliu šlaitu, nes viskas matosi.

Jei ką, mano vaikai tikrai normalūs. Prieš važiuojant kaip visada iškėlė po sceną: Ignėja riaumojo, kad nenori, Silvija ašarojo, kad per sesę nevažiuos. Paskui prasidėjus abiems beveik kartu atsibodo, tad šauniai pasilaipiojo ant karstynių, kol aš palaimingai klausiau. Bet antroj daly prasidėjo šokiai ir mano vargai. Kaip aš nemėgstu tų visų šokių, ratelių ir pan. Užsimano Silvija, bet viena neina. Po to užsimano ir Ignėja, bet be manęs nei viena neina. Ech, šlapia buvau po tų visų ratelinių pasilakstymų. Bet vaikai kokie buvo patenkinti...

O ryt prasidės nauja savaitė. Naujas Silvijos teatrinis nemokamas būrelis, ir nauji kariavimai ir pramogavimai namie.

Dar viena trumpa kelionė prie jūros

Ketvirtadienį mūsų laukė dar viena trumputė kelionė į pajūrį. Tokia kaip ir kitos- derinantis prie tėčio darbinių reikalų. Šįkart laukė 10 val. renginys Palangoj. Silvija nusprendė eiti į Jaunųjų turistų stovyklėlę, o paskui jei prireiks užsukti pas močiutę, o mes su Ignėja išdardėjom į Pajūrį. Greit nulėkėm. Žaidėm mėgstamiausią Ignėjos žaidimą - gyvūnus iš tam tikros raidės. :)
Taip nesunkiai ir Palangą pasiekėm. Rytas buvo vėsesenis. O jūra man vis tiek žvėriškai šalta. 13-14 laipsnių... Net braidyt šalta. padėjus sunešti visą reikalingą renginiui mantą nuo Botanikos sodo iki Mėlynosios vėliavos paplūdimio įsitaisiau prie pat jūros su knyga. Ignėja padalyvavo su tėčiu renginy paplūdimy, o po to atbėgo pabraidyt, prieš tai išaiškinus, kad maudomo nereikia, ji tik braidys. Reikėjo gerų penkių minučių, pradedant pilių statymu, baigiant braidymu, kad būtų beveik iki pažastų šlapia.

O rūbai pasikeitimui tai liko mašinoj... Nieko, mano superinis megztinis ir šįkart išgelbėjo. Arba reiktų sakyti, kaip gerai, kad Ignėjai viskas tinka. Atrodė kaip puiki šiek tiek oversized tunika. :) Pažiūrėjus nuotraukas Ignėja pareiškė, kad galėsiu jai atiduoti, nešios :)

Po to pabuvę programoje dalyvaujančiam darželyje, kuris dalyvauja programoje pajudėjom link Girulių paplūdimio. Dar sustojom prie Olando kepurės, kur skriste nuskridom su paspirtukais. Aš jau svajoju, kaip kitą vasarą juos turėsim visi keturi.

Gal prieš pora metų buvom ten sustoję, nes pernai per darbus nelabai turėjau laiko kartu su jais važiuoti. Gal šiemet atsigriebsiu? ;)
O Giruliuose smagiai užsibuvom, Ignėja susirado bendraamžį draugą ir palaimingai šokinėjo per bangas. Tėtį išleidom toliau paplūdimių tikrinti, o aš ją tiesiog "ganiau". :)

Grįžom ir vėl vėlai, nusikalę. O penktadienį daugiau sukomės aplink namus. Kadangi piktų vaikų koncentracija namie viršijo mano toleruojamą, tai į Kauno Botanikos sodo renginį taip ir nenuvažiavom. Bet nieko, bus dar progų :)

Riedučiai valdo :)

Savaitgalis lėkte pralėkė. šeštadienį tvarkėmės ir ilsėjomės, sekmadienį svečiuose buvom, vaikai ir baseine dar pamirko. Ir taip atskubėjo nauja darbo savaitė. O Silvijai ir naujas nemokamas būrelis Jaunųjų turistų centre. Pernai tai buvo labiausiai patikęs būrelis, tad šiemet ji irgi ten žingsniavo su labai daug entuziazmo. Pirmą dieną, žinoma, lydėjau, ir taip su nerimu stebėjau, kad ateina berniukas, dar vienas berniukas, ir dar vienas. Labai neramiai laukiau būrelio pabaigos įsivaizduodama, kaip mano princesė ant žirnio atsisakys ten eiti ir iškels sceną. Bet likau nustebinta. Netryško džiaugsmu, kad ji ten vienintelė mergaitė, bet sakė, kad susidraugavo su vienu berniuku, kuris "netgi protingas"! Tiesa, po šiandienos komandinio žaidimo su žemėlapiais jo dideliu protu šiek tiek suabejojo, bet dar vis tiek draugauja. :) Ką jie ten veikia per tas tris valandas? Pynė apyrankes, žaidė žaidimus, ėjo į Kleboniškio mišką ir žaidė viktorinas, žaidė žaidimą, kuriame reikėjo naudotis žemėlapiu.
Bet ir mes su Ignėja turim ką veikti. Pirmadienį vakare besidairydama į apniukusį dangų kiek suabejojau ir aptingau važiuoti į nemokamą treniruotę, bet vėliau prašviesėjus patraukėm į burbuliatorių. Taip, mano panelės tam jau kiek didokos, ypač Silvija. Bet Ignėjai buvo labai smagu. :) Pusiau kita vieta, prie Kauno pilies, bet įduboj, todėl ateinant apėmė keistokas jausmas, kad niekas nevyksta. Bet radom, papūtėm burbulus, Ignėja juos smagiai pagaudė ir laikas smagiai praėjo. :)

Antradienį po visų būrelių, tvarkymosi ir kitų smagių ir nelabai darbų vakare su Ignėja išsiruošėm į nemokamą riedučių treniruotę pradedantiesiems su Kaunas sportuoja . Riedučius tiesą sakant turim visos. Pradžiai maksiminius, nes neaišku kiek bus noro jais važinėti. Labai nenustebau, kad Silvija nepanoro važiuoti. Gal greičiau būčiau nustebus, jei būtų norėjus. O Ignytė labai nekantravo. Aš pamąsčius riedučių neėmiau, nes su jais nesijaučiu tiek tvirtai, kad kartu galėčiau vesti/vežti nemokančią Ignėją. Nors su keturiais ratukais ji jautėsi gan tvirtai, su šiais, kur ratukai sudėlioti viena linija, dar bijojo...
Žmonių buvo nemažai, bet buvo smagu. Padarė apšilimą, pasimokė teoriškai stabdyti, ir važinėjosi kiekvienas pagal sugebėjimus. Kas pratimus darė, kas šiaip mokėsi važiuoti. Bet valanda labai smagiai prabėgo. Eisim dar. :)

O šiandien jau vėl darbai ir reikalai užpuolė. Ignučiui kiek raumenis skauda, tad mano sportuotoja į bėgimo treniruotę nepasirašė eiti, o aš nusprendžiau luktelti ne tokių apniukusių orų. Vasara dar tik prasideda, spėsiu :)

Pasilakstymas iki jūros

Ko gero jau nepavyks mums šiemet nuvažiuoti iki jūros su nakvyne. Bet sukamės kaip galim, ir džiaugiamės kuo tyurim. Gal ne per dažnai besipykstančiais vaikais, bet ir čia nesidžiaugdami sukamės kaip galim. ;) O jei šiek tiek priešistorės, aš kiekvienais metais padaužyčių tėčiui sėdėdama prie Baltijos ir ganydama vaikus pamąstau: neįsivaizduoju, kaip čia reiktų išbūti savaitę ar dvi. Realiai ir nebuvau ir kol kas nenusimato būti. Bet gal kada pabandysiu ir patiks? ;)
Šis mūsų važiavimas buvo labai tradicinis: atsikeliam baisiai anksti, susinešam daiktus, susodinam snaudžiančius vaikus į mašiną ir apie pusę septynių pajudam iš Kauno. Ką darysi, darbas yra darbas, reikia prie jo prisitaikyti. Ignėja spėja pasnausti, aš palaimingai geriu kavą, vis džiugiai galvodama, kad dar vienas termosinis puodelis kavos liko, ir taip pasiekiam numylėtus Vėjukus. Bet čia tik vaikai pasisupa, nes apsirodo, kad ši vieta dirba nuo 8 val. Bet juk ir stojam tik dėl supynių. :) Ir kad kelionė neprailgtų.

Šaltokas dar buvo rytas, o gal, kad visi kiek apsimiegoję... Po 15 minučių dūkimo visi buvom pasiruošę važiuoti toliau. Šįkart buvo dar vienas sustojimas, susijęs su tualetu ir... varškės spurga man. Kaip gi kitaip. :) O tada į keltą ir pirmyn iki Nidos, kur padaužyčių tėtis turėjo darbinių reikalų. Nesiginčysiu, nelengva kelionė, bet visgi, vaikai jau pripratę, aš irgi. :) Silvija Nidos mokykloje liko su tėčiu, o mes su Ignėja išsitraukėm iš bagažinės paspirtukus ir patraukėm prie marių. Prisipažinsiu, tai buvo pirmas mano rimtesnis pasivažinėjimas paspirtuku. Ir reikia pasakyti patiko. Tik gal man reiktų su dar aukščiau pasikeliančiu vairu, bet tiko ir šis. Šauniai rieda, net per plyteles. Tik žinoma, tiek drąsos kiek vaikai neturiu. Ignėja nušvilpė pakalne žemyn, o aš kiek pabandžius nusistūmiau žemyn. ;) Gal viskam savas laikas?
Smagiai prasilėkėm palei marias. Paskaičiavom gulbes, matėm, kaip spėju garnį, daug ančių ir varnų. ir daugiau kaip valanda akimirksniu pralėkė. O tada vėl "susipakavom" ir patraukėm į Juodkrantę. Antra darbinė stotelė. Važiuojant į priekį matėm kuriamas smėlio skulptūras. Tad pirmiausiai sutvarkę reikalus ir pasibuvę paplūdimyje (turbūt tik vaikai gali tiek laiko murkdytis mano nuomone ledinėj jūroj) sustojom ir jų pažiūrėti. Buvo kuriamos trys smėlio skulptūros. Pirmą kartą mačiau patį procesą, kai kurios buvo jau baigtos.

Dar ir besidarbuojantį graiką spėjom pakalbinti ir įrankius pačiupinėti. O tada sustojom prie kormoranų. Turbūt kaskart kai turim laiko tai padarom. Čia sena mano meilė. Ne, ne dėl medžių "nudžiovinimo" ir aitraus kvapo ar skardaus balso. man tiesiog labai jie gražūs, pats skrendančio paukščio siluetas. O jų "apkakoti" medžiai irgi sukuria ypatingą kraštovaizdį. Ilgai dairėmės su Ignėja. Silviją gyvūnai kiek mažiau domina, tai ji su tėčiu grįžo prie mašinos, o mes pasivaikščiojom pirmyn atgal, klausėmės ir dairėmės.

O paskui vėl vingiuojančiu keliu atgal į Nidą. Tik jau pavargę buvom. Aš ir pabambėti spėjau, kad dabar, Nidos sezono atidarymo renginiams patapus sveikuoliškiems ir nebelikus koncertų su tiesioginėm transliacijomis viskas nebeprasideda minutė į minutę.... Bet ką darysi. Darbus vyras atliko, aš pasijuokiau, kad jis yra trys viename, nes mokykloje Renaldas tapo Rimantu, per renginį išgirdau, kad senoje vicemerui vėliavą įteiks Ronaldas. :) Ech, bent iš lapuko vedėja galėjo teisingai perskaityti. Tiks jis ne toks aršus kaip aš, nepataisė...
Ir vėlai vakare parvažiavom namo. Kitą savaitę laukia dar viena tokia "ekonominė" darbinė kelionė, kai mes prisplakam ir įsiterpiam su mažais jūros pasidžiaugimais. Ir kadangi dienos skriete skrieja, manau, kad ši vasara tikrai neprailgs. :)

Padžiauk sofą ir kiti vasaros džiaugsmai

Atvėso. Aš jau vos ne storuosius rūbus imu traukti. Ir vėl pasiilgau to +30... Tiesą sakant, jis dar nebuvo spėjęs man atsibosti. O dabar jau ir kedus išsitraukiau, nes su crocs basutėm šalta... Bet ilgesingai žiūriu į orų prognozes ir laukiu šilumos. :)
Šiandien Ignėjai buvo paskutinė pamokėlių diena. Nei labai džiaugsmingai važiavo, nei labai skundėsi. Toks viduriukas išėjo. Ji atbuvo, aš per tas dvi vakandas bėgte, bet krūvas reikalų sutvarkiau, o tada grįžę namo užkandžiavom ir išlydėjom Silviją į vasarinį būrelį. Šįkart buvo folkloras, gitara ir tas nelabai patikęs teatras. Tik nežinia kiek dėl vadovės, kiek pats. Dar bus progų ateinančiom savaitėm pasitikrinti, laukia būrelis Vilkolakyje.
Bet ne apie tai aš šiandien prisėdau parašyti. Noriu šiek tiek papasakoti apie dar vieną smagų ir nemokamą renginį. Gal Fb jau užmatėt "palaikintą" renginį "Padžiauk sofą" Vytauto parke.

Taip taip, ne tokiems kaip maniškė jis skirtas, bet mes irgi labai smagiai sudalyvavom. Tiesa, Ignėją teko šiek tiek papirkti ir pažadėti pasisupimą laiveliuose, kad su mumis atvaikščiotų ekskursiją, bet buvo tikrai verta. Ekskursiją vedė Gražinkime Kauną gidas, ji buvo apie Vytauto parką kaip vietą. Labai smagiai trumpai pasivaikščiojom, sužinojom daug naujo. Atgaivinom prisiminimus. Sužinojau, kad tas medinis namukas prie įėjimo buvo išrinktas ir atvežtas iš Vokietijos į Lietuvą ir jame buvo apgyvendinti Vokietijos ambasados darbuotojai. Dar paminėjo ir fortų vadavietės likučius, ir dar estrados, kurhauso likučius apžiūrėjom, daug įdomybių išgirdom.

O paskui prasidėjo linksmybės. Paišė ant lėkščių, iš šiaudelių vėrė sodą, "gamino" didžiulius muilo burbulus, klausėmės muzikos, vaikščiojom juosta, išbandėm skudučius ir Silvija Kauno miesto muziejaus viktorinoje sudalyvavo. Ir ta proga bent keliose vietose saldainių gavo. :)

Tad beveik trys valandos pralėkė labai greitai ir smagiai. Kadangi abi su Silvija turim mėnesinius transporto bilietus, išlaidos tebuvo mūsų numylėtiems laiveliams, 1,50 eur. Išgyvenama :)

Birželis ir vasara namie

Turbūt visas penkias dienas ruošiausi parašyti šį pavadinimą ir pradėti pasakojimą. Bet taip jau būna. Užpupolė ligos. Kas, kaip vaikai arba aš su išpjauta angina, išsisukom lengviau, kad pirmą kartą gyvenime patyrė kas tai yra puliuojanti angina ir visus jos "džiaugsmus".
Bet pradėti reiktų ne nuo to. jei viskas pasiseks kaip planuoju, manęs laukia tai, ko labai norėjau ir planavau- vasara su vaikais. Ignėja pagaliau pabaigė darželį.

Pagaliau, nes kažkaip tie paskutiniai metai mums su Igniūčiu prailgo ir abi laukėm tos pabaigos ir mokyklos. Kadangi Silvijai pradėjus lankyti mokyklą mano gyvenimas gerokai palengvėjo, to tikiuosi ir su Ignėja. O išleistuvės? Aš matyt nesentimentali, Ignėja irgi, atbuvom pagrindinę dalį ir abi patenkintos išėjom namo, išėjom į vasarą. :)
šią vasarą teks kiek finansiškai pasispausti, bet kiekviena proga pasidžiaugiu, kad bent jau Kaune nemokamų renginių tikrai netrūksta. Tad kol Silvija vaikščios po nemokamus vasarinius būrelius (šią savaitę būrelis Moksleivių rūmuose, kur būna tris valandas per dieną, susipažįsta su skirtingais muzikos instrumentais ir dar būna teatro užsiėmimai), žadam neliūdėti ir mes.
Nors pirmadienį nepavyko sudalyvauti nemokamoje vaikų treniruotėje Dariaus ir girėno stadione (nes... ten vyko kita treniruotė ir apie vaikus trenerė nieko nežinojo :( ), bandysim išsiaiškinę nueiti kitą savaitę. ir taip kuo daugiau pirmadienių. Suaugusiems treniruočių daug daugiau. tad visiems norintiems sportuoti- prašom.
Dar nepapasakojau apie svarbiausią šių dienų rytinę veiklą. Ignėja rudenį pradės lankyti mokyklą ir nuo pirmadienio eina į pamokėles būsimiems pirmokams. Ėjo su dideliu noru, kiek užriesta nosyte ir turbūt be didelio jaudulio. Šiek tiek pirmą dieną papyko, kad kiti vaikai geriau rašytinėm skaito (nors pati irgi moka, tik lėtai). Užtat šiandien nusprendė, kad labai lengva ir viską ji moka. Tik sakė, šalia sėdi mergaitė kažkokiu nenormaliu vardu, ištarti neįmanoma. Iš piešinių ant sienos jau beveik žinau kuri: Bernadeta. :) Panašu, kad smagu ten buvo: piešė, žaidė ir darė užduotėles.

Šiandien su Ignėja pasinaudojom proga, kad nemokamas Zoologijos muziejaus lankymas ir vėl ten nuėjom. Ignėja mėgsta šį muziejų. Kartais bėgte prabėga, kartais stabteli vis prie kitų gyvūnų ir apiberia klausimais. O ir aš nors lankiausi ten nesuskaičiuojamą kartų skaičių, turbūt niekada nuodugniai nežiūrėjau visų paukščiukų, tad ir man ten vis būna atradimų. Ignūčiui baisiai patiko pavadinimas: plovinė vištelė. Pasufleruosiu, dėl labai mėgstamo plovo. ;)
Beje, ar atkreipėte dėmesį į vitražus ant laiptų?

O dar pora nuotraukų bus instagrame: Igalresi